[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Straipsnyje nagrinėjama komercinės skaitmeninių knygų leidybos plėtra Estijoje leidėjų požiūriu. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti elektroninių knygų leidybos Estijoje kūrimo pirmąjį etapą (2011–2016 m.) leidėjų požiūriu, ištirti leidėjų patirtį, kliūtis ir sėkmę elektroninių knygų leidybos srityje, taip pat pateikti jų mintis dėl tolesnės skaitmeninių knygų leidybos Estijoje plėtros. Tyrime dėmesys sutelkiamas tik į komercinę skaitmeninių knygų leidybą ir apima tik estų ir rusų kalbomis 2011–2015 m. Estijoje išleistų elektroninių knygų, už kurias buvo nustatytos kainos, leidėjus. Atlikę paiešką internetiniuose knygynuose, suradome 2 834 Estijos leidėjų išleistų skaitmeninių knygų pavadinimus 2011– 2015 m. (2 766 estų ir 68 rusų kalba). Tyrimo metu nustatyti 183 skaitmeninių knygų leidėjai, dauguma jų išleido vieno ar dviejų pavadinimų knygas. Surinkti duomenys rodo, kad maždaug 12–13 % visų estų kalba išleistų knygų buvo tuo pačiu metu išleistos kaip skaitmeninės knygos. Remiantis duomenimis apie leidėjų požiūrį, kurie buvo renkami 2011 m. ir 2016 m. leidėjų apklausų ir interviu metu, galima stebėti elgesio, susijusio su skaitmeninių knygų leidyba, pokyčius pirmojo etapo metu. Į tyrimą buvo įtraukti leidėjai, kurie, remiantis Estijos ISBN agentūros duomenimis, planavo 2011–2015 m. išleisti ne mažiau kaip 15 elektroninių knygų, taip pat ne mažiau kaip dešimties skaitmeninių knygų leidėjai, kurie nebūtinai kreipėsi dėl ISBN kodo.
Šiuos kriterijus atitiko 50 leidėjų, 30 iš jų atsakė į klausimyną. Pusiau struktūrizuoti pokalbiai vyko su trimis leidyklų atstovais. Pokalbio tekstai buvo analizuojami tematiškai.
Mažiau nei pusė respondentų (12 respondentų, 40 %) nurodė, kad jų lūkesčiai dėl skaitmeninių knygų leidybos pasiteisino. Respondentai, kurie buvo nusivylę skaitmeninių knygų leidyba, manė, kad pagrindinė kliūtis sėkmei – įpročio skaityti skaitmenines knygas stoka. Didžioji respondentų dalis (18 respondentų, 60 %) nepelningą leidybą nurodė kaip didžiausią skaitmeninių knygų leidybos problemą. Didelį skaitmeninėms knygoms taikomą PVM nurodė 14 respondentų (47 %); su autorių teisėmis susijusius klausimus išsakė 13 respondentų (43 %). Dauguma respondentų (23, arba 77 %) didžiausia kliūtimi dideliems pardavimams nurodė ribotą skaitmeninių knygų rinką estų kalba. Skaitytojų teikiama pirmenybė spausdintoms knygoms ir nemokamoms skaitmeninėms knygoms taip pat buvo nurodyta kaip pagrindinė problema, trukdanti parduoti skaitmenines knygas – atitinkamai 11 (36 %) ir 8 respondentai (27 %).
Pagrindinės kliūtys, tokios kaip ribotas Estijos skaitmeninių knygų rinkos dydis, skaitytojų teikiama pirmenybė spausdintoms knygoms ir skaitmeninių knygų nepelningumas 2011 m. ir 2016 m., liko tokios pačios. Kita vertus, leidėjų požiūriu, įvairių skaitymo prietaisų prieinamumas ir įperkamumas nustojo būti kliūtimi skaitmeninių knygų gamybai.
Kaip teigiamą skaitmeninės leidybos patirtį (24 respondentai, 80 %) paminėjo naujų žinių ir įgūdžių įgijimą. Leidėjai vertina pirmąją skaitmeninių knygų leidybos patirtį ir siekia įtvirtinti savo įvaizdį kaip skaitmeninių knygų leidėjų, nors ir nesitiki greito šių knygų gamybos augimo. Apskritai, leidėjų nuomonės apie skaitmeninių knygų rinkos skatinamuosius veiksnius ir kliūtis Estijoje buvo panašios į leidėjų iš kitų mažų kalbų rinkų, tokių kaip Švedija ir Lietuva, išsakytą požiūrį, nors kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, požiūriu į piratavimą, skaitymo prietaisų kainas ir prieinamumą, skaitmeninių knygų pardavimą iš leidėjų svetainių, skirtingų šalių leidėjų nuomonės skiriasi.