ESTIJOS LEIDYBOS SEKTORIUS XX IR XXI AMŽIŲ SANDŪROJE: SKAITMENINIŲ KNYGŲ RINKOS RADIMASIS
Tallin University, Institute of Information Studies
Narva mnt 25, 10120 Tallinn, Estonia
E-mail:aile@tlu.ee
Straipsnyje pateikiama skaitmeninės leidybos plėtros Estijoje apžvalga, sutelkiant dėmesį į komercinių leidyklų skaitmeninių knygų estų kalba leidybą.
Situacijos analizė paremta rinkoje atliktais tyrimais ir jų lyginimu; daugiausia tai studentų darbai, Estijos statistikos departamento duomenų bazės statistiniai duomenys, periodinės spaudos straipsniai ir įvairių institucijų svetainių duomenys.
Straipsnio pradžioje siekiama pristatyti teorinę situacijos apžvalgą. Įvade apibūdinama leidybos industrijos padėtis šalyje XXI amžiaus pradžioje. Knygų leidybos plėtra Estijoje susijusi su bendra ekonomine situacija, kuri po spartaus augimo pačioje XXI amžiaus pradžioje patyrė recesiją 2008–2010 metais. Dėl besitraukiančios rinkos visų pirma sumažėjo leidžiamų knygų tiražai (nuo 2008 metų), o vėliau, krizei užsitęsus, sumažėjo ir leidinių pavadinimų skaičius (nuo 2010). Vis dėlto nepaisant krizės leidėjų skaičius nuo 105 (2003 metais) išaugo iki 147 (2011 metais). Maža estų kalbos rinka nedomina tarptautinių leidybos grupių, todėl šalies knygų industrija plėtojama vietos kapitalo pagrindu.
Estija apibūdinama kaip šalis, kurioje anksti įsigalėjo internetas; šiandien interneto skverbtis šalyje yra didelė ir plati. 2013 metais 80 proc. šalies gyventojų, priklausančių 16–74 amžiaus grupei, naudojosi interneto paslaugomis; 80,3 proc. estų buvo įsivedę internetą namuose.
Elektroninė leidyba paplito tarp organizacijų, asociacijų ir pavienių asmenų nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio vidurio. Nuo 1996 metų leidykla „Ilmamaa“ ėmė teikti gyventojams nemokamą interneto prieigą prie vertingos jos leidžiamos serijos „Estijos minties istorija“ (angl. The History of the Estonian Thought). Leidyklos tikslas – kuo plačiau paskleisti visuomenėje šios serijos turinį, naudojamą mokyklose ir universitetuose. Jaunų autorių, nemokamai leidusių savo kūrinius tik skaitmeninėje terpėje, grupė sukūrė interneto leidėją „Bahama Press“.
Išskyrus kelis eksperimentus, komerciniai leidėjai liko šios tendencijos nuošalyje. Kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, ypač mažųjų, leidėjams trukdė su autorių teisėmis susiję klausimai ir technologinių įgūdžių spragos. Be to, jie nelaikė skaitmeninių knygų plėtros aktualia problema Estijoje. Jų manymu, perkantieji knygas buvo labiau linkę įsigyti popierinių knygų.
Situacija pasikeitė 2010 metų pabaigoje, įsikūrus kelioms elektroninės leidybos paslaugas siūlančioms įmonėms. Jos teikė leidėjams ir autoriams failų konvertavimo, platinimo ir rinkodaros paslaugas. Šios naujos įmonės savo klientams siūlo ir skaitmeninių teisių valdymo (angl. DRM) sprendimus. Visa tai rodo, kad anksčiau egzistavusios kliūtys galiausiai buvo įveiktos; jau 2013 metais pusė leidyklų užsiėmė e. knygų leidyba.
Per ateinančius kelerius metus elektroninių knygų antraščių skaičius išaugo nuo 150 antraščių (2010 metais) iki 838 (2012 metais). Didesnis knygų pasirinkimas pagyvino pardavimą – nuo 350 skaitmeninių egzempliorių 2010 metais jų prekyba išaugo iki 40 876 egzempliorių 2012 metais. Vis dėlto skaitmeninių knygų rinka šalyje šiuo metu tesudaro apie 0,4–0,6 proc. Esama situacija nepatenkina nė vieno skaitmeninės leidybos verslo dalyvio. Autorių netenkina iš elektroninių knygų leidybos uždirbamos pajamos; leidėjai nerimauja, kad bus pasiektas lūžio taškas; pirkėjai tikisi pigesnių elektroninių knygų, skaitmeninės leidybos paslaugų teikėjai laukia paklausos augimo, kuriai trukdo vis dar vilkinamas skaitmeninių knygų pateikimas rinkoje ir nepakankamos rinkodaros kampanijos.
Oficialioje kultūros politikoje, kuri įteisinta dokumente „Kultūros politikos pagrindai iki 2020 metų“, įvardijamas skaitmeninių knygų palaikymas ir parama įvairiems projektams, užtikrinantiems nemokamą prieigą prie Estijos klasikinės literatūros ir šiuolaikinių autorių kūrinių. Tikimasi, kad tokių galimybių sudarymas teiks naudą skaitytojams ir skatins skaitymą. Sykiu būtina pažymėti, kad Estijos skaitytojai neapsiriboja tik vietinių skaitmeninių knygų skaitymu; jie dažnai perka anglų kalba išleistas skaitmenines knygas, siūlančias skaitytojams greitesnių ir pigesnių galimybių jas įsigyti. Taigi, skaitmeninė leidyba skatina nacionalinės literatūros kultūros prieinamumą ir jos išsaugojimą. Antra vertus, ji gali suardyti šios kultūros pamatus. Knygos kultūros ateitis priklausys nuo jaunesnės kartos atstovų, neturinčių knygų pirkimo ir skaitymo įgūdžių, elgsenos. Skaitmeninė aplinka sudaro sąlygas kintančiam tekstų vartojimui, kurio detalės daugiausia lieka nenuspėjamos.