Estijos knygų leidybos ir gamybos sistemos pokyčiai (nuo nepriklausomybės pradžios 1918 m. iki šių dienų)
Estijos Respublika sukūrė knygų leidybos sistemą. kuri sudarė sąlygas leisti vertingą ir įvairaus turinio bei formos mažai valstybės (1,2 min. gyventojų) spaudos produkciją, būdingą išvystytą knygos kultūrą turinčioms šalims. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Estijos knygų gamyba pasiekė pagrindinių Europos šalių lygmenį pagal daugeli svarbių rodiklių (knygų pavadinimų milijonui gyventojų skaičių. mokslinės ir mokslo populiarinimo literatūros spausdintos produkcijos procentą, pasaulinės ir nacionalinės literatūros klasikos santyki).
Daugiausia knygų prekybai skirtų leidinių išleido didelės universalios leidyklos ("Loodus" ir kt.). Komercinių leidyklų produkciją papildė draugijos ir sąjungos, leidusios tą spaudą, kuri neatsipirko ir kuriai reikėjo papildomo asignavimo (mokslo ir siauro profilio profesinę literatūrą, literatūros klasiką, žinynų leidinius ir kt.).
Draugijų ir sąjungų leidybinė veikla buvo subsidijuojama, iš valstybės biudžeto, o nuo 1925 m. - ir iš specialaus fondo, sukurto nacionalinės kultūros plėtrai (vadinamojo "Kultūros kapitalo"). Kadangi Estijoje dėl pernelyg siauros knygų rinkos nebuvo prielaidų kurti specializuotų leidyklų, jų vaidmenį iš dalies atliko draugijos ir sąjungos.
Be socialinių ir ekonominių faktorių, knygų produkcijos formavimuisi įtakos turėjo bendras gyventojų kultūros ir išsimokslinimo lygis, literatūros, mokslo ir technikos raida. Atsirado naujų tipų ir rūšių leidinių iš įvairių pažinimo sričių: universalios ir lakinės enciklopedijos, žinynai ir žodynai, mokslinės monografijos, vidurinių ir aukštųjų mokyklų vadovėliai. Pradėta leisti nacionalinė einamoji bibliografinė rodyklė.
1920-1930 m. knygų leidybos istorinis patyrimas rodo, kad nedidelė, kuklų ekonominį potencialą turinti valstybė gali organizuoti knygų leidybą ir subalansuoti spaudos produkciją.
Estijos aneksija ir prijungimas prie Tarybų Sąjungos 1940 m. sunaikino 1918-1940 m. sukurtas leidybos sistemas. Knygų leidyba tapo valstybės monopolija, leidyklų darbą kontroliavo partijos organai ir cenzūra. Daugiausia dėmesio buvo skiriama politinės literatūros ir taikomųjų mokslų knygų leidybai Palyginti su 1918-1940 m. laikotarpiu, sumažėjo grožinės, mokslinės ir mokslo populiarinimo literatūros leidyba.
1918-1940 m. leidybinio darbo patirtis pradėta aktyviai tyrinėti atkūrus Estijos nepriklausomybę 1991 m.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.