Naudinga, vadinasi – teisinga? Žmogiškųjų išteklių valdymo sprendimų suvokiamo teisingumo prielaidų empirinė analizė
Kelis dešimtmečius trunkantys teisingumo organizacijoje tyrimai nuosekliai rodo, kad darbuotojai sutinka su tais organizacijos ir vadovų sprendimais ir yra labiau jais patenkinti, kuriuos vertina kaip teisingus (Colquitt, Le Pine, Piccolo, Zapata, & Rich, 2012). Teigiama, kad suvoktas sprendimo, jam priimti taikomų procedūrų ir tarpasmeninio elgesio priimant sprendimus teisingumas priklauso nuo jų atitikties tam tikroms teisingumo taisyklėms (Cropanzano, Rupp, Mohler, & Schminke, 2001). Tačiau net jei vadovai laikosi teisingumo taisyklių, darbuotojai ne visada jų sprendimus vertina kaip teisingus (Cropanzano & Ambrose, 2015). Maža to, kai kurie tyrimai (Brockner & Wiesenfeld, 2005) rodo, kad darbuotojai jiems palankius sprendimus vertina kaip teisingesnius, o pirmenybę teikia toms teisingumo taisyklėms, remiantis kuriomis priimami jiems palankūs sprendimai (Gilliland & Paddock, 2005). Visgi nei toks selektyvus teisingumo taisyklių taikymas praktikoje, nei nagrinėjimas tyrimuose nėra pagrįstas nuoseklia teisingumo taisyklių ir sprendimo palankumo analize. Nėra tyrimų, kurie leistų atsakyti į tiek moksliniu, tiek taikomuoju požiūriais aktualų klausimą, kokiais principais turėtų būti grįsti atskiri žmogiškųjų išteklių vertinimo sprendimai, kad darbuotojai juos vertintų kaip teisingus, ir kaip tai priklauso nuo sprendimo palankumo darbuotojui. Todėl buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti sprendimo palankumo ir teisingumo taisyklių vaidmenį formuojant darbuotojų suvokiamą veiklos vertinimo, darbo užmokesčio ir papildomo atlygio bei galimybės tobulėti sprendimų teisingumą.
Tyrimu apklausus 440 įvairių organizacijų darbuotojų nustatyta, kad jei yra priimamas darbuotojui palankus veiklos vertinimo, darbo užmokesčio, papildomo atlygio ir galimybės tobulėti sprendimas, tiek pats sprendimo rezultatas, tiek jam priimti taikytos procedūros ir tarpasmeninis sprendimą priimančio asmens elgesys darbuotojo yra vertinami kaip teisingesni. Be to, nuo sprendimo palankumo darbuotojui priklauso ir teisingumo taisyklių vaidmuo formuojant skirstymo, procedūros ir sąveikos teisingumą visuose žmogiškųjų išteklių valdymo sprendimuose.