Dėl koronaviruso plitimo įvedus karantiną ir perėjus prie nuotolinio darbo, daugelis darbuotojų susidūrė su papildomais iššūkiais atsiriboti nuo darbo laisvalaikiu ir derinti atsakomybę darbe ir namuose. Išnykus fizinėms riboms tarp darbo ir namų, svarbesnės nei anksčiau tapo organizacinės normos (atskyrimo ištekliai), palaikančios atskyrimą tarp šių gyvenimo sferų. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti organizacinių atskyrimo išteklių efektą psichologiniam atsiribojimui nuo darbo bei darbo ir namų konfliktui tarp darbuotojų, turinčių skirtingas darbo ir namų ribų valdymo preferencijas. 172 vienos privataus sektoriaus organizacijos darbuotojai atsakė į klausimyno, kuriame buvo vertinami atskyrimo ištekliai, atskyrimo preferencijos, psichologinis atsiribojimas bei darbo ir namų konfliktas, klausimus. Moderuota mediacinė analizė atskleidė, kad atskyrimo ištekliai turėjo apsauginį efektą darbo ir namų konfliktui, ir šį efektą iš dalies paaiškino psichologinis atsiribojimas. Darbuotojų darbo ir namų atskyrimo preferencijos šiam poveikiui reikšmės neturėjo. Rezultatai atskleidžia organizacijos teikiamų atskyrimo išteklių vertę dirbant iš namų. Darbo ir namų atskyrimui palankios normos organizacijoje yra sietinos su geresniu psichologiniu atsiribojimu nuo darbo bei mažesniu darbo ir namų konfliktu net ir tarp tų darbuotojų, kuriems priimtiniau šias sritis integruoti.