Nuotoliniam darbui tampant įprasta darbo organizavimo forma, iškyla jo efektyvumą lemiančių veiksnių tyrimų poreikis. Remiantis Europoje ir Lietuvoje atliktais nuotolinio darbo tyrimais, straipsnyje pristatomi nuotolinio darbo ir darbo biure skirtumai, remiantis kuriais išskirti keli efektyviam darbui nuotoliniu būdu svarbūs darbuotojų įgūdžiai. Pirma, dėl dirbant nuotoliniu būdu ilgėjančių darbo valandų ir nuolatinio pasiekiamumo elektroninės komunikacijos ir informacijos priemonėmis aptariami gebėjimo psichologiškai atsiriboti nuo darbo įgūdžiai. Antra, dėl darbo ir asmeninio gyvenimo ribų susiliejimo, jiems vykstant toje pačioje fizinėje erdvėje, pristatomas meistriškumas dirbti nuotoliniu būdu, t. y. gebėjimas pasirinkti darbui tinkamą vietą ir laiką, pakeisti darbo vietą, laiką arba užduotį, jei jie nedera tarpusavyje, ir priderinti darbo užduotis prie esamos darbo vietos ir laiko, ir jo vaidmuo dirbant nuotoliniu būdu. Trečia, dėl padidėjusios autonomijos planuoti ir atlikti savo veiklą bei darbo procesą ir užduočių atlikimo būdus išoriškai struktūruojančių veiksnių nebuvimo išskiriama savilyderystės įgūdžių, apimančių gebėjimus veikti savarankiškai, planuoti savo veiklą, kelti sau tikslus ir jų siekti, svarba. Straipsnyje taip pat pristatomos psichologinio atsiribojimo nuo darbo, meistriškumo dirbti nuotoliniu būdu ir savilyderystės ugdymo organizacijoje praktinės galimybės.