Naujojo racionalumo ieškojimai (H. Markūzės doktrinos filosofinių pagrindų kritika) I

Santrauka

Straipsnio pradžioje trumpai aprašomi du proto modusai: humanistinis, susijęs su žmogaus egzistencija ir dorove, kitas – scientistinis-mokslinis, loginis, techninis, industrinis proto pajėgumas, orientuotas į pasaulį. Teigiama, kad keletas humanistinės pakraipos mąstytojų ieško trečiojo moduso, savotiško mokslinio objektyvizmo ir iracionalistinio subjektyvizmo, grynojo scientizmo ir mokslinio pažinimo metodų tarpininko, pirmųjų dviejų sintezės. Vienas iš tokių mąstytojų yra H. Markusė, teigiantis, kad istorijos procese kryptį apsprendžia tam tikras pirmapradis filosofinis projektas. Jis istorijos sampratą grindė prielaida, kad žmogus visiškai laisvai kuria savo istoriją. Laisvai pasirinktas pažinimo ir istorinio proceso projektas apsprendžia visuomenės būtį. Taip H. Markusė supainioja laisvės ir savivalės sąvokas. Jeigu laisvė priešpriešinama būtinumui, tai pasirenkama ne laisvai, o savavališkai. Kritikuojama H. Markusės istorijos koncepcija ir teigiama, kad ji yra ne kritinio mąstymo, bet spekuliatyvinės fantazijos vaisius, kadangi nėra paaiškinama, kas ir kada pasirinko pirmapradį pažinimo projektą.