Vienas iš šiuolaikinės teksto lingvistikos uždavinių – tirti žanrų bruožus, taip pat ir jų kultūrinius skirtumus. Šios analizės tikslas – nustatyti anotacijos, spausdinamos ketvirtajame knygos viršelio puslapyje, bruožus ir šio žanro vokiškų ir lietuviškų variantų skirtumus. Išanalizuota vokiečių ir lietuvių kalba parašytų kalbotyros knygų anotacijų adresantas ir adresatas, komunikacijos situacija, funkcija, tematinė struktūra ir sakinių bei kitų sintaksinių vienetų struktūra.
Tyrimo rezultatai parodė, kad labiausiai vokiečių ir lietuvių kalba parašytos ketvirtojo puslapio anotacijos skiriasi savo tematine struktūra. Abiejų kalbų anotacijų temos yra knygos objektas, tikslas, adresatas, autorius, knygos bruožai bei analizuojamo objekto problematika. Pagal išsamiausiai plėtojamą temą buvo išskirti trys tipai: anotacijos orientuotos arba į knygos objektą, arba į autorių ir mišriosios anotacijos, kuriose rašoma ir apie knygą, ir apie autorių. Į autorių orientuotos anotacijos rašomos tik lietuvių kalba. Anotacijose vokiečių kalba ypač daug dėmesio skiriama knygos ypatumams, o lietuvių kalbos anotacijose dažnai nurodomi kiti veikalai – tai vokiškoms anotacijoms visiškai nebūdinga.
Analizė parodė, kad lietuviškas anotacijas rašo ir knygos recenzentai, ir patys knygos autoriai, o vokiškas anotacijas – leidyklos. Ir vokiškų, ir lietuviškų tekstų apeliacinė funkcija retai reiškiama tiesiogiai – poveikis adresatui daromas pateikiant informaciją apie autorių, knygos objektą ar adresatus. Kalbinės raiškos požiūriu abiejų kalbų anotacijose dominuoja ilgi ir sudėtingi sakiniai. Pateikiamą informaciją detalizuoja ir paaiškina priedėliai, įspraudai, vienarūšiai elementai.