Straipsnyje nagrinėjamas užklasinis skaitymas biologijos tema, duomenys surinkti iš 23 Lietuvos TSR mokyklų ir 4 vaikų bibliotekų. Nagrinėjamas 1960-1962 m. laikotarpis. Straipsnio tikslas – pagalba biologijos mokytojams, parenkant užklasinius skaitinius. Nustatyta, kad dauguma mokinių (65%) knygas gauna iš mokyklos bibliotekos. 5 – 7 klasėse mokiniai naudojasi ir vaikų bibliotekomis, o vyresni – masinėmis bibliotekomis, 77% mokinių turi asmenines bibliotekas, bet knygų biologinėmis temomis jose turi tik 1,2% mokinių. Dalis vaikų (nuo 2 iki 8%) bibliotekomis nesinaudoja išvis. Mokyklos bibliotekos turi mažai biologinio turinio knygų – vidutiniškai – 2,3% visų knygų. Knygų fondai pildomi lėtai ir be plano. Biologijos mokytojai mažai domisi bibliotekų veikla. Mokiniai skaito mažai biologinio turinio knygų. Tarp iš bibliotekos paimtų knygų tokio turinio knygų yra tik 5%, o tai nesudaro net vienos knygos mokiniui per metus. Apie 30% visų besimokančiųjų V – IX klasėse biologinės literatūros išvis neskaito. Kiti skaito, bet V – VII klasėse daugiau, nei VIII – IX klasėse. Tose pačiose mokyklose ir net tose pačiose klasėse skaitoma labai skirtingai. Tai priklauso nuo to, kaip užklasinį skaitymą valdo biologijos mokytojai. Mokinių interesai labai skirtingi ir priklauso nuo amžiaus, apsiskaitymo, išsilavinimo, interesų ir individualių savybių, todėl vadovavimas skaitymui reikalauja individualizacijos. Mokinių atsakymai parodė, kad jie ne visada teisingai supranta tai, ką perskaito. Visa tai, kas paminėta aukščiau, leidžia teigti, kad pagrindiniu užklasinio biologinio turinio literatūros skaitymo vadovu turi būti biologijos mokytojas.