Savarankiško skaitymo mokymo būdai ir jų įtaka mokinių žinioms iš žmogaus anatomijos, fiziologijos ir higienos
Straipsniai
O. Griniuvienė
Publikuota 1966-01-08
https://doi.org/10.15388/Psichol.1966.8.9299
PDF

Reikšminiai žodžiai

namų skaitymas
žmogaus anatomija
žmogaus fiziologija
žmogaus higiena
užklasinis skaitymas

Kaip cituoti

Griniuvienė, O. (1966). Savarankiško skaitymo mokymo būdai ir jų įtaka mokinių žinioms iš žmogaus anatomijos, fiziologijos ir higienos. Psichologija, 8, 63-75. https://doi.org/10.15388/Psichol.1966.8.9299

Santrauka

Milžiniškais tempais vystantis mokslui, programos ir vadovėliai neišvengiamai nuo jo atsilieka. Per dešimtmetį mokslo žinios padvigubėja, todėl gamtos mokslo žinios mokykloje turės būti nuolat savarankiškai papildomos, kitaip jos greit pasens ir pasidarys nebepakankamos. Mokyklai iškyla naujas uždavinys - ne tik mokyti mokinius, bet ir įpratinti juos mokytis. Mokinių įpratinimas sistemingai skaityti mokslo populiariąją literatūrą įgauna šiuo metu ypač didelę reikšmę. Straipsnyje aprašomas eksperimentas, kurio tikslas buvo išaiškinti įvairių skaitymo būdų įtaką mokinių žinioms ir surasti būdus organizuoti užklasiniam skaitymui iš žmogaus anatomijos, fiziologijos ir higienos kurso. Eksperimentinių klasių duomenys buvo lyginami su keturių vidurinių ir vienos aštuonmetės mokyklų duomenimis, kur užklasinis skaitymas nebuvo praktikuojamas. Eksperimento metu buvo išbandyti keturi savarankiško darbo su knyga būdai: I - laisvanoriška namų užduotis perskaityti straipsnio rusų kalba ištraukas mokslo populiariame žurnale; II - laisvanoriška namų užduotis perskaityti straipsnį rusų kalba iš „Vaiko enciklopedijos"; III - privaloma užduotis perskaityti dalį skyriaus iš mokslo populiariosios knygos lietuvių kalba; IV - a) mokytojo papasakotas mokslo populiariosios knygos skyrius, b) mokytojo papasakota knygos ištrauka su atitinkama mokinių inscenizacija. Atlikdami užduotis, mokiniai pratinosi naudotis žodynais ir enciklopedijomis. Užduotys buvo skaitomos klasėje pamokų metu ir vertinamos. Geriausių rezultatų buvo pasiekta pagal trečią variantą. Neblogų rezultatų davė pirmas ir ketvirtas variantai. Inscenizacija ypač pagilino silpnų mokinių žinias. Antrasis variantas buvo ne toks efektyvus, nes namų užduotys neišplaukė iš pamokos turinio ir sukėlė tik paviršutinišką susidomėjimą. Išvados: l) namų užduotys, reikalaujančios užklasinio skaitymo, gali būti veiksminga priemonė, įpratinanti mokinius skaityti; 2) užklasinis skaitymas pagilina mokinių žinias ir padeda geriau jas įsiminti; 3) mokytojo vaizdus pasakojimas naudingas tada, kai knyga mokiniams neprieinama, tačiau savarankiško skaitymo jis negali pakeisti.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.