Ikimokyklinio amžiaus vaikų miego sunkumų, emocinio reaktyvumo ir tėvų taikomos miego bei naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarkos sąsajos
Įvadas. Vaikų emocinis reaktyvumas, viena iš temperamento dimensijų, išskiriamas kaip rizikos veiksnys emocinių, elgesio ir miego sunkumų raiškai. Vaikų naudojimasis ekranus turinčiais išmaniaisiais prietaisais yra labai paplitęs reiškinys ir taip pat siejamas su vaikų miego sunkumais. Siekiant labiau suprasti vaikų miego sunkumų priežastis dar trūksta tyrimų, kurie aiškintųsi miego sunkumų, temperamento ir tėvų taikomos tvarkos (miego ir naudojimosi ekranais) tarpusavio sąveikas. Šio tyrimo tikslas – įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų miego sunkumų ir tėvų taikomos tvarkos (miego ir naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais) sąsajas, atsižvelgiant į emocinio reaktyvumo, kaip temperamento dimensijos, vaidmenį šiose sąsajose. Metodai. Šis tyrimas yra mokslinio tyrimo „Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata“, vykdyto 2017–2018 m., dalis. Tyrime naudojami duomenys apie 876 vaikus nuo 2 iki 5 metų, šiuos duomenis apklausos būdu pateikė jų tėvai. Vaikų miego sunkumai ir emocinis reaktyvumas buvo vertinti naudojant Vaiko elgesio aprašą (CBCL/1½-5). Informaciją apie miego ir naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarką teikė tėvai, atsakydami į anketos klausimus. Rezultatai. Miego sunkumai siejasi su emociniu reaktyvumu ir miego bei ekranus turinčių prietaisų naudojimo tvarka. Vaikai, kurie neturi pastovios miego ir naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarkos, patiria didesnių miego sunkumų ir jų emocinis reaktyvumas yra labiau išreikštas. Regresinės analizės rezultatai rodo, kad emocinis reaktyvumas kartu su miego bei naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarka reikšmingai paaiškina nuo penktadalio iki trečdalio dvejų–penkerių metų vaikų miego sunkumų. Vis dėlto, atsižvelgiant į vaiko amžių, emocinio reaktyvumo ir tėvų taikomos tvarkos prognostinė reikšmė kinta – jie yra reikšmingi dvejų, trejų ir ketverių metų vaikų miego sunkumus nuspėjantys veiksniai, tačiau nepaaiškina penkerių metų vaikų miego sunkumų. Struktūrinių lygčių modeliavimas atskleidė, kad emocinis reaktyvumas tiesiogiai ir per tarpinius kintamuosius – tėvų taikomą miego ir naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarką – reikšmingai siejasi su vaikų miego sunkumais. Apibendrinimas. Analizuojant vaikų miego sunkumų ir tėvų taikomos miego ir naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarkos sąsajas, emocinį reaktyvumą galima traktuoti kaip rizikos veiksnį. Šie rezultatai yra reikšmingi siekiant atpažinti vaikus, turinčius didesnę miego sunkumų atsiradimo riziką ir yra svarbūs tuo, kad atskleidžia, jog net ir didesnį emocinį reaktyvumą turintiems vaikams tėvų palaikoma miego ir naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarka yra reikšmingas prevencinis vaikų miego sunkumų veiksnys.