Šiuo metu savireguliacijos samprata vaidina vieną iš pagrindinių vaidmenų raidos psichologijos ir raidos psichopatologijos srityje. Neabejojama dėl savireguliacijos įgūdžių svarbos vaiko pažintinei, socialinei ir kognityviai raidai. Nepaisant gausios empirinės duomenų bazės, ankstyvosios savireguliacijos raidos vaizdas vis dar yra nenuoseklus ir fragmentiškas, o savireguliacijos ankstyvoje vaikystėje samprata stokoja koncepcinio ir empirinio aiškumo. Šiuo straipsniu siekėme plačiau išanalizuoti savireguliacijos turinį ir struktūrą ir taip išryškinti bei aptarti probleminius ankstyvosios savireguliacijos sampratos klausimus. Straipsnyje yra analizuojamos priežastys, lėmusios savireguliacijos sampratos difuziškumą ir problemiškumą, pristatomas savireguliacijos tyrimų istorinis kontekstas, aptariami su savireguliacija susiję konstruktai. Taip pat plačiau panagrinėjome tris, mūsų požiūriu svarbias, savireguliacijos ankstyvoje vaikystėje sampratos problemas: 1) savireguliacijos daugiapakopiškumą; 2) savireguliacijos lygių dinaminę sąveiką; 3) reaktyvios ir valingos kontrolės diferenciaciją. Teorinėje diskusijoje palietėme su savireguliacijos sampratos problemiškumu susijusius metodologinius iššūkius matuojant kūdikių ir mažų vaikų savireguliaciją.