Pristatomas N. Hartmanno tekstas „Žmogaus padėtis pasaulyje“. Jo tikslas – iš besiplėtojančios tuo metu Vokietijoje antropologijos pozicijų naujai, moderniai apžvelgti žmogaus, kaip istorijos ir kultūros subjekto, problemą. Filosofas ją siejo su istorija, pažinimo raida, mąstymu, logika, psichologija, etika, estetika ir kitais mokslais apie žmogų. N. Hartmannas savo daugiasluoksnės pasaulio sandaros teorijoje bando aiškinti žmogaus kultūrinę, istorinę veiklą, jo globalią patirtį, t.y. pateikti gilesnį, išsamesnį ir šiuolaikiškesnį žmogaus paveikslą.
