Metodologiniai informacijos visuomenės studijų profiliai: vynas jaunas, vynmaišiai seni?

Santrauka

Straipsnyje aptariami nūnai sparčiai besiformuojančio naujo studijų lauko – informacijos visuomenės studijų – metodologiniai pastоliai. Pasitelkus retrospektyvią žiūrą pateikiama dvejopa – de dicto ir de re –informacijos visuomenės teorijų tipologija. Tos teorijos, remiantis metodologine de dicto pamatinių metodologinių paradigmų, vartoj amų informacijos visuomenės teorijose, analize, yra paskirstomos į keturis pogrupius: konflikto (a Ia mode de Marx), funkcines (a Ia mode de Durkheim), supratimo (a Ia mode de Weber), ir eklektines (a Ia mode de Tilly) teorijas. Antra vertus, remiantis de re tyrimu, atskleidžiančiu pačios šiuolaikinės socialinės kaitos pobūdį, jos pareinamai nuo ekonominės arba socio-kultūrinės pakraipos-klasifikuojamos į kontinuacines (a Ia mode de Callinicos ir ,resp., Giddens) ir inovacines (a Ia mode de Machlup ir, resp., Castells) informacijos visuomenės teorijas. Parodoma, kad net ir pačios radikaliausios koncepcijos, teigiančios kokybiškai naujo „lnformacijos amžiaus“ pradžią, lieja seną vyną (t. y. metodologin į instrumentarijų, pritaikytą modernybės konceptualizacijai) į naujus vynmaišius (t. y. į iki šiol nematytą socialinę morfologiją, ex definitio reikalaujančią naujų metodologinių prielaidų ir principų). Pagrečiui aptariamos ir tolesnės naujųjų informacijo s visuomenės studijų perspektyvos.