Rimantas Karalius1, Giedrė Nogienė1, Vidmantas Žilinskas1, Rita Sudikienė2, Virgilijus Lebetkevičius1, Virgilijus Tarutis1, Daina Liekienė1, Vytautas Sirvydis1
1 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius
2 Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,
Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius
El paštas: chirurgai@santa.lt
Įvadas / tikslas
Pastarąjį dešimtmetį radikali Fallot tetrados (FT) korekcija atliekama kūdikiams ar net naujagimiams. Toliau tęsiama diskusija, ar ankstyva korekcija turi įtakos išgyvenimui, pakartotinių operacijų dažnumui dėl liekamosios dešiniojo skilvelio išstūmimo trakto (DSIT) obstrukcijos ar plaučių arterijos nesandarumo. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti vaikų iki 3 metų Fallot tetrados radikalios korekcijos ankstyvus ir atokius pooperacinius rezultatus Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre.
Ligoniai ir metodai
Per du penkerių metų laikotarpius 1996–2000 ir 2001–2005 metais 23 pacientams atlikta radikali Fallot tetrados korekcija. Amžiaus vidurkis pirmąjį laikotarpį buvo 25,9 ± 2,8 mėn. ir antrąjį – 16,8 ± 2,9 mėn. Per abu laikotarpius buvo atlikta 10 (43,5%) ir 18 (78,3%) pirminių radikalių FT korekcijų. Per pirmąjį laikotarpį 22 ligoniams (95,6%) atlikta transanuliarinė plastika: 8 ligoniams tik transanuliarinė plastika ir 14 ligonių – transanuliarinė plastika naudojant lopą su viena bure. Per antrąjį laikotarpį tik 4 ligoniams DSIT plastika atlikta naudojant transanuliarinį lopą.
Rezultatai
1996–2000 metais ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu ir atokiuoju pooperaciniu laikotarpiu mirė po 2 ligonius (8,7%). Per antrąjį laikotarpį mirė vienas ligonis (4,3%). Atokiu pooperaciniu laikotarpiu ligoniams buvo atliekama echokardiografija ir matuojamas plaučių arterijos nesandarumo, taip pat DSIT obstrukcijos laipsnis. Per pirmąjį laikotarpį 8 ligoniams (42,1%) nustatytas II–III° ir III° plaučių arterijos nesandarumas. Keturiems iš jų DSIT plastikai naudotas transanuliarinis turintis burę lopas. 2 ligoniams DSIT gradientas buvo didesnis kaip 40 mm Hg. Per antrąjį laikotarpį 3 ligoniams (13,6%) nustatytas II–III° ir III° plaučių arterijos vožtuvo nesandarumas ir 6 – DSIT gradientas, didesnis kaip 40 mm Hg. Keturiems ligoniams per pirmąjį laikotarpį reikėjo pakartotinės operacijos: 3 dėl išreikšto plaučių arterijos nesandarumo ir vienam dėl skilvelių pertvaros rekanalizacijos.
Išvados
Radikali Fallot tetrados korekcija gali būti saugiai atliekama jaunesnio amžiaus ligoniams. Didėja pirminių radikalių FT korekcijų skaičius. Transanuliarinio lopo panaudojimas padidina pakartotinių operacijų riziką dėl plaučių arterijos vožtuvo nesandarumo. Transanuliarinio lopo, turinčio burę, panaudojimas neapsaugo nuo plaučių arterijos vožtuvo nesandarumo atokiuoju laikotarpiu.
Pagrindiniai žodžiai: Fallot tetrada, radikali korekcija
Complete repair of tetralogy of Fallot in the first three years of life
RIMANTAS KARALIUS1, GIEDRĖ NOGIENĖ1, VIDMANTAS ŽILINSKAS1,
Rimantas Karalius1, Giedrė Nogienė1, Vidmantas Žilinskas1, Rita Sudikienė2, Virgilijus Lebetkevičius1, Virgilijus Tarutis1, Daina Liekienė1, Vytautas Sirvydis1
1 Vilnius University Heart Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius
2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Heart Surgery Centre,
Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius
E-mail: chirurgai@santa.lt
Background / objective
Complete corrections of tetralogy of Fallot (TOF) have been frequently performed for infants and even newborns in the last decade. The discussion whether early correction of tetralogy of Fallot influences the survival and the frequency of re-operation due to residual right ventricle outflow tract (RVOT) or pulmonary artery insufficiency rate is still going on. The aim of the present work was to evaluate the early and late results of radical corrections in children less than 3 years of age, performed at Vilnius University Heart Surgery Centre.
Patients and methods
During two 5-year periods (1996–2000, 2001–2005) 23 infants underwent repair for TOF. The mean age of the patients during the first period was 25.9 ± 2.8 months and during the second period 16.8 ± 2.9 months. During both periods 10 (43.5%) and 18 (78.3%) primary radical corrections of TOF were performed. A transannular patch was inserted in 22 patients (95.6%) during the first 5-year period: 8 patients underwent transannulorplasty only, and for 14 patients transannulorplasty using a monocusp patch was performed. During the period 2001 through 2005, only 4 patients underwent RVOTplasty by means of monocusp patch.
Results
Two patients (8.7%) died within 30 days postoperatively during the first 5-year period and there were two late deaths. There was one death (4.3%) during the second period.
The patients underwent echocardiography evaluation, measurements of pulmonary artery insufficiency and RVOT obstruction grade at late postoperative periods. Pulmonary artery insufficiency grade 2–3 and 3 was revealed in 8 (42.1%) patients operated on during the first 5-year period. For four of them, transannular monocusp patch was used for RVOTplasty. Two patients showed a RVOT gradient higher than 40 mm Hg. For three patients (13.6%) operated on during the second 5-year period, pulmonary insufficiency grade 2–3 and 3 was diagnosed, and a RVOT gradient higher than 40 mm Hg was found in six patients. Re-operation was required for four patients of the first 5-year period: three patients needed to be operated on because of a marked pulmonary artery insufficiency and one for re-canalization of a ventricle septum defect.
Conclusions
Radical correction of tetralogy of Fallot may be safely performed in younger patients. Therefore, the number of primary radical correction of this malformation is increasing. The use of transannular patch increases the risk of re-operations due to pulmonary artery insufficiency. The use of transannular monocusp patch does not prevent pulmonary artery valve insufficiency at a late postoperative period.
Key words: tetralogy of Fallot, radical correction