Papildinio predikatyvas vokiečių ir lietuvių kalbose
Straipsniai
Jūratė Dikšaitė
Publikuota 1987-12-01
PDF

Kaip cituoti

Dikšaitė, J. (1987) “Papildinio predikatyvas vokiečių ir lietuvių kalbose”, Kalbotyra, 38(3), pp. 37–45. Available at: https://www.zurnalai.vu.lt/kalbotyra/article/view/30989 (Accessed: 21 November 2024).

Santrauka

Papildinio predikatyvas yra viena predikatyvinio pažyminio rūšių vokiečių ir lietuvių kalbose. Lietuvių kalba papildinio predikatyvą derina su pažymimuoju žodžiu gimine, skaičiumi ir linksniu. Vokiečių kalbos būdvardžiai, einantys veiksnio arba papildinio predikatyvu, turi nulinę fleksiją. Pagal veiksmažodžio valentingumą papildinio predikatyvas gali būti privalomas arba laisvas. Vokiečių kalboje papildinio predikatyvu išreikštas tarinio veiksmo rezultatas arba jo intensyvumas lietuvių kalboje turi kartais savo atitinkmenis veiksmažodžiuose su priešdėliais arba nusakomuose būdo aplinkybės sakiniuose.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.