Skaitmeninės kultūros transformacijos pedagogikos doktorantūros studijose: Latvijos universiteto atvejis
Tyrimo tikslas buvo taikant diskurso analizę ištirti Latvijos universiteto pedagogikos doktorantūros programą ir metines savianalizės ataskaitas nuo 1999–2000 iki 2014–2015 mokslo metų ir išsiaiškinti, kaip vystėsi programos skaitmeninimo diskursas ir kaip jis prisideda prie programos kokybės tobulinimo. Taikoma prieiga apima du etapus: archeologinį ir genealoginį. Pagrindinis archeologinio etapo uždavinys – išanalizuoti teiginių sekas pagal diskurso struktūros formavimo aspektus. Todėl diskursas tiriamas lingvistiniame kontekste vertinant subjektų pateikiamus teiginius apie objektus. Genealoginiame etape dėmesys telkiamas į galios vaidmenį kuriant diskursą, į diskurso kontekstą ir siekiama suprasti, kaip jis formuojamas įgyjant platesnę socialinę vi ziją. Diskurso analizė atskleidžia svarbias pedagogikos doktorantūros programos diskurso skaitmeninimo transformacijas: akademiniais 1999–2000 metais, siekiant gauti informacijos apie programą, ją skleisti ir pan., kaip techniniai ištekliai buvo naudojamos IRT . 2005–2006 mokslo metais skaitmeninimo diskursas transformavosi įgydamas naują struktūrą, kurioje IRT buvo prasmingai integruojamos į studijų procesą išplečiant doktorantams atsiveriančias galimybes tarptautiniame kontekste ir skatinant studijų pasiekimus. Todėl 2010–2011 mokslo metais iš dalies pakito skaitmeninimo diskurso struktūra ir ji gerokai patobulėjo, nes studentams ir dėstytojams buvo suteikta galimybė užsiimti akademine ir mokslinių tyrimų veikla virtualioje mokymosi aplinkoje.