Kur yra periodikos Lietuvoje ištakos? Paklaustas apie seniausius Lietuvos laikraščius, kiekvienas, kas bent kiek domėjosi ta tema, prisimins lenkų kalba leistus „Lietuvos kurjerį“ (Kurier Litewski, 1760– 1763), „Vilniaus kurjerį“ (Kurier Wileński, 1841–1865), greičiausiai dar Nenaudėlių („Šubravcų“) draugijos leidinį „Gatvės žinios“ (Wiadomości Brukowe, 1816–1822). Ieškant lietuviškosios periodinės spaudos ištakų, teks atsigręžti į Mažąją Lietuvą, kur laikraštėliai iškalbingais pavadinimais – „Nusidavimai Dievo karalystėje“, „Nusidavimai apie evangelijos
praplatinimą tarp žydų ir pagonių“ – pradėjo rodytis trečiajame XIX a. dešimtmetyje1. Turbūt plačiausiai žinomas lietuviškas Rytprūsių laikraštis – Frydricho Kuršaičio redaguotas savaitraštis „Keleivis“, ėjęs 1849–1880 m., nors pirmuoju „tikru“ lietuvišku laikraščiu laikomas „Lietuvininkų prietelis“ (pirmas numeris – 1849 04 05 Klaipėdoje)2. Didžiojoje Lietuvoje iki „Aušros“ pasirodymo (1883) lietuvių kalba buvo leidžiami tik rankraštiniai, hektografuoti, vienkartiniai laikraščiai3. Autorė, artėdama „prie ištakų“, nagrinėja dar ankstesnį periodą.
Esminiai žodžiai: kartinis laikraštis, efemeridė, propagandos funkcija, sensacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.