Žiemos olimpinės žaidynės Lietuvos interneto dienraščiuose
Straipsniai
Evelina Žičkevičiūtė - Ahmed
Vilniaus universitetas
Publikuota 2023-07-05
https://doi.org/10.15388/ZT/JR.2021.5
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

žiemos olimpinės žaidynės
olimpinės žaidynės
žaidynės
žiniasklaida
Lietuvos sportininkai
publikacijos
interneto dienraščiai

Kaip cituoti

Žičkevičiūtė - Ahmed, E. (2023) “Žiemos olimpinės žaidynės Lietuvos interneto dienraščiuose”, Žurnalistikos tyrimai, 15, pp. 100–118. doi:10.15388/ZT/JR.2021.5.

Santrauka

Straipsnis skirtas išanalizuoti, kaip didžiausi Lietuvos interneto naujienų dienraščiai pateikė pranešimus apie 2010 m. Sočio, 2014 m. Vankuverio ir 2018 m. Pjongčango žiemos olimpines žaidynes. Nagrinėjamos sporto žurnalistikos skiltyse 2010-2018 m. pateiktos publikacijos žiemos olimpinių žaidynių tema. Tyrimo duomenys rinkti 2021-aisiais. Tyrime naudoti 784 tekstai žiemos olimpinių žaidynių tema (379 publikacijos paskelbtos interneto naujienų dienraščio Delfi.lt, 405 – naujienų portalo Lrytas.lt sporto skiltyse).

Rezultatai parodė, kad Delfi.lt ir Lrytas.lt publikacijų apie 2010-2018 m. žiemos olimpines žaidynes šaltinis buvo agentūrų pranešimai ir daugiausia naudotas interviu žanras. Daugiausia publikuota tekstų apie Lietuvos, o ne užsienio sportininkus. Per visas trejas olimpines žaidynes Lrytas.lt publikavo daugiau autorinių publikacijų nei Delfi.lt. Tai galėjo lemti, kad Lrytas.lt visose trejose olimpinėse žaidynėse akreditavo dirbti savo žurnalistus. Sporto žurnalistai, rašydami publikacijas apie Lietuvos sportininkus naudojo ekspresyviąsias antraštes. Publikacijų antraštės apie šalies sportininkus nebuvo išsamios, neatskleidė jokios informacijos apie teksto turinį, jomis buvo manipuliuojama skaitytoju. Delfi.lt ir Lrytas.lt daugiausia naudojo neigiamą toną savo autorinėse publikacijose.

PDF
HTML

Bibliografinės nuorodos

1. Janušonytė, L. Struktūrizuotas interviu su sporto žurnaliste Laima Janušonyte. Parengtas baigiamajam bakalauro darbui „Žiemos olimpinės žaidynės didžiausiuose interneto naujienų dienraščiuose 2010-2018 metais“ (2021)
2. Krukauskas, M. Struktūrizuotas interviu su sporto žurnaliste Modestu Krukausku. Parengtas baigiamajam bakalauro darbui „Žiemos olimpinės žaidynės didžiausiuose interneto naujienų dienraščiuose 2010-2018 metais“ (2021)
3. Kytrienė-Liepinytė, D. (2013). Antraščių-faktinių teiginių poveikio priemonės interneto portale Delfi.lt. [žiūrėta: 2021 02 02]. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.15388/TK.2013.17258
4. Koženiauskienė, R. (2009). Manipuliavimas antraštėmis: teksto ir konteksto pozicija. [žiūrėta: 2021 02 21]. Prieiga per internetą: http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2009~1519738575892/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content
5. Mažylė, J. (2015). Informaciniai žurnalistiniai tekstai ir jų žanrai. Vilnius: Vilniaus universitetas.
6. Ruškys, V. (1984). Laikraščių žinučių antraštės. Kalbos kultūra. Nr. 47.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 4 5 > >>