Žvilgsniai į lietuvių folklorinę baladę XX a. antroje pusėje

Santrauka

Istoriografinė apžvalga skirta parodyti, kiek dėmesio lietuvių folklorinės baladės sulaukė XX a. antroje pusėje. Istoriografinė pasirinktos temos medžiaga straipsnyje susisteminama, pasitelkiami ir kontekstiniai duomenys. Per karą emigravęs Jonas Balys Amerikoje tęsė savo tarpukariu pradėtus baladžių tyrimus, 1954 m. išleido Lietuvių pasakojamųjų dainų katalogą; sekė, kas vyksta Lietuvoje, rašė folkloristų darbų apžvalgas. Vokietijoje 1951 m. Erichas Seemannas paskelbė vokiečių ir lietuvių dainų ryšių tyrinėjimą, jame aptarė ir baladžių migravimo temą. Šiapus geležinės uždangos Pranė Jokimaitienė savo ruožtu reflektavo J. Balio, taip pat kitų kolegų darbus. Sovietmečiu išleistose monografijose balades šiek tiek aptarė Danutė Krištopaitė (1965), Jadvyga Čiurlionytė (1966), Donatas Sauka (1970). 1966 m. pasirodė Vladimiro Toporovo straipsnis, skirtas lietuvių baladžių struktūrai nagrinėti. 1968 m. išleista išsami P. Jokimaitienės studija įtvirtino mūsų folkloristikoje iki šiol kanoninę baladžių tyrinėjimų paradigmą. Šia apžvalga siekiama atskleisti, kaip būtent šiuo laikotarpiu lietuvių folkloristikoje įsitvirtino baladžių paradigma. Į lietuvių balades mestų „žvilgsnių“ mozaika minėtos paradigmos įsigalėjimą parodo kaip tapsmą, sujungusį kelių tyrinėtojų pastangas. Iš to meto mus pasiekia įžvalgos ar atskiri darbai, išliekantys aktualūs ir šiandienos baladžių tyrinėtojams.