Tremtinių, politinių kalinių dainavimas: liminalumo aspektas

Santrauka

Prieškario ir pokario lietuvių trėmimų, politinių įkalinimų laikotarpio dainoms tirti straipsnyje pasitelkiama liminalumo koncepcija. Tremties situacijos liminalumą galima suvokti kaip tarpinį reiškinį, buvimą ant ribos, kaip „sutrikusios“ gyvenimo tėkmės fazę. Tarpdisciplininio tyrimo objektas – ir tremtinių, politinių kalinių dainos, ir pats dainavimas tremties ar kalėjimo sąlygomis. Kreipiant žvilgsnį į šio dainavimo savitumą, straipsnyje plačiau pristatoma Victoro Turnerio liminalumo samprata ir su ja susijusi communitas sąvoka. Remiantis analogija, teigiama, kad tai, kas buvo sugriauta ištrėmimo prakeiksmu, „rituališkai“ turėjo būti atkurta daina. Pagaliau pažvelgiama į tremtinių, politinių kalinių dainas, iškeliant kai kuriuos motyvus: aukojimosi, širdies pažadėjimo Lietuvai, tremties kaip kelionės ir kt. Dainavimą tremtyje galima vadinti rituališku, nukreipiančiu žmogiškas emocijas į nustatytus išraiškos kanalus.