Motoriniu mokymu(si) grįstas požiūris ir strategijos, įveikiant vaikų artikuliacijos sutrikimus
Straipsnyje pateikiama teorinė motoriniu mokymu(si) grįsto požiūrio koncepto analizė bei šio požiūrio taikymo kalbėjimo ir kalbos terapijoje galimybės, įveikiant vaikų artikuliacijos sutrikimus. Išskiriami motorinio mokymosi principai laikomi esminiais kalbėjimo ir kalbos terapijoje. Jais paaiškinama ir pagrindžiama lanksčių, orientuotų į individualų atvejį, logopedo paslaugų svarba.
Teorinių šaltinių analizė leidžia išskirti motorinio mokymo(si) požiūriu grindžiamas kalbėjimo ir kalbos terapijos strategijas, kurios skiriasi tuo, kokiu lygmeniu, t.y. nekalbėjimo ar kalbėjimo, yra taikomos. Straipsnyje pateikiami šių strategijų taikymo tikslai ir teorinės veiksmingumo, įveikiant vaikų artikuliacijos sutrikimus, prielaidos, atskleidžia logopedų praktikos kaitą. Teorinių šaltinių analizė atskleidžia, kad kalbėjimu grįstos terapijos strategijos yra veiksmingesnės mokant taisyklingo ir suprantamo vaikų kalbėjimo. Nekalbinės oralinės terapijos strategijų taikymas yra tikslingas nekalbiniams artikuliacinio aparato judesiams mokyti. Įveikiant vaikų artikuliacijos sutrikimus, būtina diferencijuoti motorinio mokymosi strategijas, atsižvelgiant į sutrikimo kilmę bei laipsnį.