Komunistiniame auklėjime labai reikšmingą vaidmenį atlieka humanitariniai dalykai, kaip literatūra, istorija, geografija, kalbos. Tačiau pastaruoju metu , žymiai padidėjus mokinių domėjimuisi technika ir tiksliaisiais mokslais, kiek susilpnėjo domėjimasis humanitariniais dalykais. Šiame straipsnyje ir bandoma parodyti aukštesniųjų klasių mokinių pažiūrą į humanitarinius dalykus naujose sąlygose - jungiant mokymą su gamybiniu darbu. Mėgstamiausi dalykai IX klasėje yra istorija, geografija, literatūra, kalbos. X klasėje padėtis pasikeičia - į pirmą vietą iškyla fizika ir chemija. Daugelis mokinių visus dėstomuosius dalykus laiko reikalingais ir naudingais, nors, kaip jie patys pasisako, humanitariniams dalykams ne visada skiria reikiamą dėmesį. Svarbiausiais tiesiogiai skatinančiais mokymosi motyvais aukštesnėse klasėse yra praktinė mokomosios medžiagos reikšmė ir dėstymo kokybė. Didesnį ar mažesnį vaidmenį vaidina ir savo, kaip mokinio, pareigos supratimas, domėjimasis visu tuo, kas nauja, dar nežinoma; žavi sunkumai darbe ir jų nugalėjimas, sėkmė moksle, dalyvavimas būreliuose, laboratoriniai užsiėmimai ir kt. Daugelis aukštesniųjų klasių mokinių teisingai supranta kalbų, literatūros, istorijos, geografijos reikšmę. Ypatingai vertina gimtąją ir rusų kalbą (ją vadina antrąja gimtąja kalba). IX klasių mokiniai skaito daugiau ir įvairesnės tematikos grožinės literatūros kūrinių, o X klasių -dažnai tik programoje nurodytą literatūrą. Labai įvairiai aukštesniųjų klasių mokiniai supranta humanitarinių dalykų reikšmę gyvenime. Daugelis mano, kad žinios, įgytos mokantis humanitarinius dalykus, reikalingos gyvenime, visuomeninėje veikloje, bet nepritaikomos gamybiniame darbe. Labai mažas procentas yra gerų ir labai gerų pažymių iš lietuvių ir rusų kalbų raštu bei užsienio kalbos. Daug geresni pažymiai yra iš istorijos ir geografijos. Aukštesniųjų klasių mokiniai mažai dalyvauja užklasiniame darbe, susijusiame su humanitariniais dalykais, būreliai daugelyje mokyklų - neskaitlingi. Palyginti maža mokinių dalis ruošiasi pasirinkti profesiją, susijusią su humanitariniais dalykais (50 iš 601, arba 8 % ). Svarbiausios darbo išvados yra šios: 1. Humanitariniai dalykai turi labai didelę reikšmę komunistinės visuomenės narių auklėjimui. Jie lygiai taip pat ruošia gyvenimui , darbui kaip ir kiti mokomieji dalykai. 2. Daugelis aukštesniųjų klasių mokinių teisingai supranta humanitarinių dalykų reikšmę, tačiau dažnai jiems skiria nepakankamai dėmesio. 3. Humanitarinių dalykų dėstymą būtina sieti su gyvenimu, su komunizmo statybos praktika. Praktinė mokomosios medžiagos reikšmė, kaip ir dėstymo kokybė, yra svarbiausias tiesiogiai skatinantis motyvas aukštesnėse klasėse. 4. Domėjimasis tiksliaisiais mokslais ir technika gali vykti lygiagrečiai su domėjimusi humanitariniais dalykais. 5. Būtina apibendrinti naujausią patyrimą ir išaiškinti pagrindinius kelius ir formas, kurie pa dėtų formuoti teigiamą pažiūrą į humanitarinius dalykus, padėtų didinti domėjimąsi jais.