Polemika dėl Koperniko sistemos pripažinimo Lietuvos mokyklose antrojoje XVIII a. pusėje

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama polemika dėl Koperniko sistemos pripažinimo Lietuvos mokyklose antrojoje XVIII a. pusėje. Teigiama, kad tuo metu Lietuvoje vieni gamtos filosofijos dėstytojai palaikė Tycho Brahe‘s sistemą, kiti – Koperniko sistemą, tačiau tik kaip hipotezę. Vilniaus trinitorių kolegijos filosofijos profesorius Dionyzas (pavardė nenustatyta) 1763–1765 m. gynė Koperniko sistemą ne kaip hipotezę, o kaip mokslo tiesą. Šventąjį Raštą Dionyzas aiškino taip, kad jis atitiktų Koperniko sistemą: kai Šventajame Rašte teigiama, kad Žemė amžinai nepajudinama, tai turima omenyje ne vietinė Žemės rimtis, bet pasaulio išsilaikymas apskritai. Kai kalbama apie Žemės pastovumą, tai turima omenyje jos tankis, tvirtumas. Pasakymai apie Saulės kilimą, leidimąsi, judėjimą ratu yra sąlyginiai, žymintys tariamą kitimą, koks jis atrodo žmogui. Remdamasis tuometinės astronomijos žiniomis, Dionyzas paneigė argumentus, nukreiptus prieš Žemės judėjimą apie Saulę. Koperniko idėjos, plitusios Lietuvoje jau XVII a. pradžioje, ilgainiui vis labiau įsitvirtino.