Straipsnyje analizuojamos R. Descartes‘o mąstančiojo žmogaus (homo cogitans), mokslo, pažinimo sampratos, aptariama R. Descartes‘o idėjų raida Lietuvoje. Teigiama, kad R. Descartes manifestavo naujoviškai įprasmintą asmens vertę – žmogus yra pažįstamas iš jo sukurtos civilizacijos, siekiantis įsitikrinti savo buvimu pasaulyje ir paties pasaulio buvimu, suformuluodamas dėl šio buvimo aiškius ir neabejotinus teiginius. R. Descartes‘o mąstantis žmogus yra scientistinis, mokslą laikantis aukščiausia vertybe ir universalia aiškinimo bei veiklos priemone. R. Descartes‘ui būdingas pažintinis optimizmas: proto įžvalga teikia aiškius ir tikslius teiginius, kai vadovaujamasi deramu metodu. Jo pažintinė nuostata buvo individualistinė: aiškios ir neabejotinos tiesos prieinamos kiekvienam asmeniui dėl natūralios proto šviesos ir vadovavimosi deramu metodu. Autorius teigia, jog paaiškėjo, kad tai, ką R. Descartes laikė visiškai aiškiu ir neabejotinu žinojimu, tėra tikimybinis žinojimas.
