Žmogiškasis veiksmas Machiavellio darbuose apibūdinamas kaip materialistinis ir temporalizuotas. Straipsnyje teigiama, kad Reinharto Kosellecko požiūris į Machiavellio laiko kaip istorinio cikliškumo supratimą yra klaidinantis. Autorius bando pagrįsti tai, kad Machiavellis rėmėsi Lukrecijaus materializmu siekdamas politinius konceptus atskirti nuo turinio. Tai darydamas jis pasitelkė gyvūnišką-materialistinę antropologiją ir ontologiją, teigiančią, kad žmogus, kaip bet kuris kitas gyvūnas, yra materiali realybė, veikianti pagal savo atominę sąrangą, kurioje negali egzistuoti joks laikas – nei linijinis, nei ciklinis. Išvadose teigiama, kad tai, kaip Koselleckas interpretavo laiko cikliškumą šio filosofo darbuose, neleido jam įžvelgti Machiavellio vaidmens konceptualinėje ir temporalinėje revoliucijoje, davusioje pagrindą Sattelzeit.