Straipsnyje nagrinėjamos pamatinės Lietuvos užsienio politikos nuostatos siekiant kritiškai įvertinti jų pranašumas ir trūkumus. Išeities taškas yra 1994 metais parengta Lietuvos užsienio politikos koncepcija, kurioje suformuluotais strateginiais užsienio politikos tikslais ši politika buvo grindžiama iki 2004 metų, kai Lietuva tapo ES ir NATO nare. Nors 2004 metais buvo pradėta vykdyti vadinamoji naujoji Lietuvos užsienio politika, strateginiai užsienio politikos tikslai, užsibrėžti 1994 metais, autoriaus nuomone, nėra iki galo pasiekti. Lietuva iki šiol nėra visavertė ES ir NATO narė, o santykiai su tokia svarbia kaimyne kaip Rusija nėra geri.
Straipsnyje bandoma aiškintis, ar jie yra įtempti tik dėl Rusijos, ar ir dėl Lietuvos užsienio politikos ypatumų. Santykiai su Rusija nagrinėjami Lietuvos santykių su JAV ir ES kontekste. Kritiškai vertinama kertinė naujosios Lietuvos užsienio politikos idėja – Lietuvos kaip regiono centro ar lyderio koncepcija. Teigiama, kad ji, pirma, yra nerealistiška, antra, nesusijusi su nacionaliniais Lietuvos interesais ir, trečia, komplikuoja tiek Lietuvos santykius su kitomis ES šalimis, tiek su Rusija. Straipsnis baigiamas išvada, kad Lietuvos užsienio politikos pagrindą turi sudaryti ne Rytų, o Vakarų politika.