Vienas didžiausių priekaištų konstruktyvizmui tarptautinių santykių disciplinoje yra jo abstraktumas ir nesugebėjimas ką substantyvaus pasakyti apie pasaulio politiką. Šiame straipsnyje siekiama parodyti, kad konstruktyvizmas nėra tipiška tarptautinių santykių ar užsienio politikos analizės teorija. Konstruktyvizmas tarptautiniuose santykiuose yra tai, ką kiekvienas tyrėjas konstruktyvistas iš jo padaro, remdamasis keliais pamatiniais teiginiais apie socialinės tikrovės analizę. Siekiant parodyti, kaip tarptautinių santykių disciplinoje, atsispiriant nuo pagrindinių konstruktyvistinės socialinio pasaulio analizės principų, formuluojama konstruktyvistinė teorija, pirma, atskleidžiami metateoriniai konstruktyvizmo pagrindai ir problemos, kylančios taikant jas tolesniuose tyrimuose, antra, išskiriami trys pamatiniai konstruktyvizmo kaip metateorijos teiginiai (intersubjektyvus reikšmių konstravimas; idėjų svarba materialiam pasauliui suprasti; veikėjo ir struktūros sąveikos proceso abipusiškumas) ir parodoma, kokią formą jie įgauna ir kaip taikomi konkretesniuose teoriniuose svarstymuose ir tyrimuose.