Migrena ir neramių kojų sindromas (NKS) – tai ligos, sutrikdančios normalią žmogaus gyvenimo kokybę, o jų komorbidiškumas nulemia dar sunkesnę pacientų būklę. Migrenai yra būdingas pulsuojantis, vienpusis, priepuolinis galvos skausmas, kurį lydi pykinimas, vėmimas, fotofobija ir fonofobija. Žinoma, kad, sutrikus miegui, gali padažnėti migrenos priepuoliai. Miego sutrikimai gali pasireikšti įvairiomis klinikinėmis išraiškomis, viena jų – NKS. Jis apibūdinamas kaip neurosensorinis pakenkimas, kurio metu atsiranda nenumaldomas noras judinti galūnes ramybėje. Dėl šios priežasties pacientai gali skųstis suprastėjusiu miegu. Nors migrenos ir NKS ryšys bei jų patofiziologija nėra iki galo ištirti, dabartinių tyrimų duomenimis, šios ligos gali turėti sąsajų. Asmenims, sergantiems NKS, tikimybė pasireikšti migrenos priepuoliams padidėja nuo 1,23 iki 2,65 karto. Manoma, kad abiejų ligų atsiradimą lemia keli patofiziologiniai veiksniai, tokie kaip dopaminerginės sistemos aktyvumas, geležies stoka, genetinis polinkis ir pilkosios smegenų medžiagos pokyčiai. Nors sąsaja tarp NKS ir migrenos yra tyrinėjama, vyraujantys patofiziologiniai pokyčiai kol kas nėra nustatyti. Atskirai šių ligų gydymas jau seniai yra žinomas. Migrenos gydymo principas – slopinti skausmą ir retinti priepuolių dažnį. NKS gydymas remiasi simptomų malšinimu. Deja, bendras abiejų ligų gydymas nėra patvirtintas. Dėl panašios šių sutrikimų patofiziologijos, šiuo metu tyrinėjami vaistai, veikiantys dopaminerginę sistemą (pvz., pramipeksolis) ir galintys lengvinti NKS simptomus bei migrenos priepuolius.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.