Tikslas
Įvertinti pacientų darbingumo pokyčius po stuburo lūžių operacinio gydymo.
Ligoniai ir metodai
Retrospektyviai išanalizuoti 121 ligonio, operuoto 2007–2010 m. RVUL Ortopedijos ir traumatologijos centre dėl nestabilių stuburo krūtininės ir juosmeninės dalių lūžių be neurologinių komplikacijų duomenys. Į galutinę analizę įtraukti 44 ligoniai, kurie suskirstyti į tris socialines grupes: A – dirbantys ne visu krūviu, turintys neįgalumą, pensininkai; B – dirbantys visu krūviu; C – bedarbiai. Atlikta ligonių nedarbingumo analizė ir gydymo rezultatų vertinimas naudojant Oswestry klausimyną.
Rezultatai
Iš tirtų 44 ligonių moterų buvo 17 (38,6 proc.), vyrų – 27 (61,4 proc.). Amžiaus vidurkis buvo 41,9 ± 15,9 (21–75) metų. Vidutinis laikas iki operacijos buvo 9,5 ± 12,2 (1–50) dienos. A grupėje nedarbingumas po operacijos padidėjo nuo 5 (11,4 proc.) iki 21 (47,7 proc.), B grupėje darbingumas grįžo 21 (63,6 proc.) iš 33, C grupėje bedarbių sumažėjo nuo 6 (13,6 proc.) iki 2 (4,6 proc.) po gydymo. Ligoniai Oswestry klausimynu ištirti vidutiniškai po 19,1 ± 3,85 (12–24) mėnesių po traumos. Iš visų ištirtų 44 ligonių sunkus ir luošinantis neįgalumas pagal Oswestry skalę nustatytas 18 (40,9 proc.), o lengvas ir vidutinis neįgalumas – 26 (59,1 proc.). Vidutinis Oswestry klausimyno balų skaičius buvo 36 ± 21,5 (0–76).
Išvados
Po stuburo lūžių operacinio gydymo darbingumas grįžta 63,6 proc. prieš traumą visu krūviu dirbusių pacientų. Po traumos gydymo dirbančių ne visu krūviu, turinčių neįgalumą, pensininkų padaugėjo nuo 11,4 iki 47,7 proc. Iš visų operuotų pacientų dažniau nustatytas lengvas ir vidutinis neįgalumas nei sunkus.
Reikšminiai žodžiai: stuburas, lūžiai, operacinis gydymas, fiksacijos tipas, socialinės grupės.
Outcome of surgical treatment of thoracic and lumbar spine fractures
Objective
To evaluate the disability score after the surgical treatment of spinal column fractures.
Materials and methods
Data on 121 patients with unstable thoracic and lumbar spinal column vertebrae fractures without neurological complications, who underwent surgical fixation in the Centre of Traumatology and Orthopaedics in the Republic Vilnius University Hospital in 2007–2010, was retrospectively analyzed; 44 fixations were enrolled into the final study, and all the patients were grouped into three groups according to the level of disability: A – retirees, people having disability and working not full time; B – working full time; C – unemployed. The results of the disability and surgical treatment were analyzed by using the Oswestry scale.
Results
Of the 44 treated patients, 17 (38.6 perc.) were women and 27 (61.4 perc.) – men. The average age of the patients was 41.9 ± 15.9 (range, 21–75). The average time until the surgery was 9.5 ± 12.2 (1–50) days. The number of patients with disability in group A increased from 5 (11.4 perc.) to 21 (47.7 perc.), in group B the ability to work full time returned to 21 (63.6 perec.) out of 33, in group C the number of unemployed after surgery decreased from 6 (13.6 perc.) to 2 (4.6 perec.). The Oswestry disability scale was used 19.1 ± 3.85 (12–24) months after surgery. Severe disability was diagnosed to 18 (40.9 perc.) patients, minimal and moderate to 26 (59.1 perc.). The average score according to the Oswestry scale was 36 ± 21.5 (0–76).
Conclusions
After surgical treatment, the ability to work returned to 63.6 perc. of the patients who were able to work full time before the trauma. After the trauma and surgery, the number of retirees and disabled patients increases from 11.4 perc. to 47.7 perc. The minimal and moderate disability among the operated on patients is identified more often than the severe one.
Keywords: spinal column, fractures, surgical treatment, fixation type, social groups.