Idiopatinės paauglių skoliozės pooperaciniai rezultatai atliekant pedikulinę fiksaciją sraigtais
Įvadas / tikslas
Daugiasegmentė pedikulinė fiksacija sraigtais yra labiausiai paplitusi stuburo iškrypimo korekcijos metodika, nes naudojami pedikuliniai sraigtai didina korekcijos trijose plokštumose galimybes, trumpina fiksacijos ilgį, mažina torakoplastikos naudojimą
ir pooperacinį stuburo iškrypimo progresavimą. Šiuo metu sraigtai sukami į kiekvieną slankstelį priklausomai nuo pasirinkto fiksacijos lygio. Tačiau fiksacija sraigtais, literatūros duomenimis, padidina gydymo išlaidas 2–3 kartus, padidina komplikacijų skaičių. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – išanalizuoti mūsų atliktos pedikulinės fiksacijos sraigtais pooperacinius rezultatus bei su sraigtais susijusias komplikacijas.
Ligoniai ir metodai
Atliktas retrospektyvus tyrimas. Išanalizuoti 46 pacientai, kuriems 2010–2013 m. Vilniaus universiteto Santariškių vaikų ligoninės Vaikų ortopedijos-traumatologijos centro Ortopedijos skyriuje buvo atlikta nugarinė spondilodezė sraigtais. Tirti Lenke
I tipo iškrypimą turintys paaugliai. Vertinti rentgenologiniai duomenys iš karto po operacijos, po 1 mėnesio, po 3 mėnesių ir 6 mėnesių. Darbe palyginti šoninio lenkimo duomenys prieš operaciją ir po operacijos. Išnagrinėta stuburo korekcija ir jos
rezultatų vidutinis pokytis per pusę metų bei komplikacijos. Statistinė analizė atlikta naudojantis statistiniu paketu SAS v9.0. Pagalbiniams skaičiavimams naudota „Microsoft Office Excel“ programa.
Rezultatai
Vidutinis krūtininės dalies iškrypimas prieš operaciją 50,37±12,99 Cobbo laipsnių, po operacijos – 17,61±10,14 Cobbo laipsnių. Krūtininės stuburo dalies korekcijos per pusę metų prarasta vidutiniškai tik 0,27º±4,52º, t. y. 1,53 %. Lyginant krūtininės
stuburo dalies šoninio lenkimo ir pooperacinius rezultatus gauta 38,85 % didesnė korekcija, nei buvo galima spėti iš šoninio lenkimo rentgenogramų (p=0,0001). Vidutiniškai dažniausiai atlikta Th4–L1 ilgio pedikulinė fiksacija sraigtais. Trims pacientams
nustatyta netaisyklinga sraigtų padėtis, tačiau atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą paaiškėjo, kad sraigtai nuo 2 mm iki 4 mm buvo perforavę pedikulinės kojytės vidinę sieną, tokia sraigtų padėtis buvo palikta ir papildomos operacijos neatliktos. Dviem pacientams koreguota sraigto padėtis pakartotinės operacijos metu. Šiems pacientams buvo ryškus skausminis sindromas, kojų raumenų jėgos silpnumas bei kojų hipestezijos. Dviem pacientams taikytas juosmeninis drenažas dėl likvorėjos po operacijos. Kraujagyslių, pleuros ar plaučių komplikacijų, susijusių su sraigtų padėtimi, nebuvo. Mūsų tyrime komplikacijos sudarė 8,6 %.
Išvados
Vidutinė atlikta krūtininės stuburo dalies korekcija yra 32,76º, t. y. vidutiniškai pakoreguota 65,04 % iškrypimo. Per pusę metų krūtininės stuburo dalies korekcijos prarasta vidutiniškai tik 1,53 %. Krūtininės stuburo dalies šoninio lenkimo matavimo rezultatai prieš operaciją ir po operacijos statistiškai reikšmingai skiriasi. Krūtininės stuburo dalies gauta korekcija 38,85 % didesnė, nei buvo galima numanyti iš šoninio lenkimo rentgenogramų. Skoliozės korekcija ir fiksacija sraigtais – saugi metodika.
Reikšminiai žodžiai: idiopatinė skoliozė, nugarinė spondilodezė, pedikuliniai sraigtai.
Postoperative results of posterior spondylodesis with pedicular screws in adolescent idiopathic scoliosis
Background / objective
Fixation of multisegmental pedicular screw is the most commonly used spinal curvature correction technique for increasing the use of screws adjustment possibilities in three dimensions, shorten the length of fixation, reducing thoracoplasty use and
postoperative correction loss. Currently, srews are inserted in each vertebra depending on the level of fixation. However, this type of fixation has increased the cost of treatment 2–3 times and increased the number of complications. The main aim of
our study was to analyze our pedicular screw fixation postoperative results and related complications.
Patients and methods
A retrospective study. Analysis of 46 patients from 2010 to 2013 years, Children’s Hospital, Affiliate of Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos pediatric orthopedics and traumatology center orthopedic department was performed for posterior
spondylodesis by screws. We analysed only the Lenke I scoliosis type. Data were collected from x-rays. Our data compare the lateral flexion (bending) and post-operative results. Analysing the average spinal adjustment, spinal correction was carried
out and the results mean change within half a year, and complications. Statistical analysis was performed using the statistical package SAS V9.0 and auxiliary calculations using the Microsoft Office Excel.
Results
The average correction of thoracic spine before surgery was 50.37 º ± 12.99 º Cobb; the average curvature in thoracic spine after surgery was 17.61 ± 14.10 º Cobb angle. Thoracic spine had an average correction of a half-year loss of only 1.53%. Comparing
the thoracic spine lateral flexion (bending) and post-operative results, the obtained correction of 38.85 % is higher than it was possible to predict the side-bending x-rays (p = 0.0001). Three patients had screw malposition, but after the CT examination the violation was less than 4 mm. Two patients had reoperation for misplaced screws. These patients expressed a pain syndrome, lower extremity muscle strength and weakness of the leg, hypoaesthesia. Two patients received lumbar drainage for dural lesion after surgery. Cardiovascular, pulmonary or pleural complications related to screw position were not described. Complications in our study were 8.6 %.
Conclusions
The thoracic spine correction average was 32.76 ° Cobb angle, and the adjusted average was 65.04% of the curve. During the half-year loss, this part of the correction is minimal. Thoracic spine correction significantly different from that provided prior
to the operation. Scoliosis correction and screw fixation is a safe method.
Key words: idiopathic scoliosis, posterior spondylodesis, screw fixation