Silikoninių stentų naudojimas gydant ligonius, kuriems yra nepiktybinės kilmės stemplės susiaurėjimas. Pirmoji klinikinė patirtis
Richard Janilionis, Vygantas Gruslys
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialas,
Krūtinės chirurgijos centras, Žygimantų g. 3, Vilnius
El paštas: Richardj@takas.lt
Įvadas
Esama daug nepiktybinės kilmės stemplės susiaurėjimo gydymo būdų. Tiek radikalūs, tiek konservatyvūs gydymo būdai turi savo pranašumų ir trūkumų. Daugeliui ligonių dėl gretutinės patologijos ir amžiaus negalima atlikti radikalių stemplės rekonstrukcinių operacijų. Mes siūlome tokius ligonius gydyti endoskopiškai, jiems į stemplę įstumiant silikoninį vamzdelį.
Ligoniai ir metodai
Gydėme keturis ligonius, kuriems buvo nepiktybinės kilmės stemplės striktūros. Visi jie prieš tai daug kartų buvo gydomi kitose šalies gydymo įstaigose, tačiau nesėkmingai. Visiems jiems stemplė buvo stentuota silikoniniais vamzdeliais. Vamzdeliai, stemplėje išbuvę metus, būdavo keičiami naujais. Tai atlikti būtina dėl medicininio silikono pokyčių, kurių atsiranda veikiant organizmui (tampa kieti, labiau linkę užsikimšti).
Rezultatai
Visiems keturiems ligoniams disfagija dingo. Po daugelio mėnesių priverstinio badavimo visi galėjo normaliai nuryti maistą. Vienam ligoniui buvo įvykusi stemplės perforacija, nesusijusi su stentavimo procedūra. Po operacijos ligonis pasveiko. Kitų komplikacijų – kraujavimo, stento migracijos į skrandį, tracheoezofaginės jungties ir kt. – nebuvo.
Išvados
Stemplės spindžio protezavimas silikoniniu vamzdeliu yra tinkamas metodas gydant nepiktybinės kilmės stemplės striktūras. Vamzdeliu maistas slenka į skrandį, vamzdelis yra ir kaip ilgalaikis stentas. Rekomenduotume jį naudoti atrinktai grupei ligonių, kuriems alternatyvūs gydymo metodai yra neveiksmingi, o radikali operacija kontraindikuojama. Silikoninių vamzdelių naudojimo indikacijos gydant tokius ligonius bus toliau detalizuojamos ir optimizuojamos.
Pagrindiniai žodžiai: nepiktybinės kilmės stemplės striktūra, stemplės spindžio protezavimas, stemplės stentavimas
Are silicone stents useful in the treatment of benign esophageal stenoses? Experience of four cases
Richard Janilionis, Vygantas Gruslys
Vilnius University Hospital, Department of General Thoracic Surgery,
Žygimantų str. 3, Vilnius, Lithuania
E-mail: Richardj@takas.lt
Objective
The management of recurrent benign esophageal stenoses is a difficult problem in general thoracic practice, especially in patients who are poor surgical candidates or strongly reject surgical procedures. We evaluated the role and efficacy of silicone endoprostheses in four patients who had strictures that were resistant to repeated balloon dilation.
Patients and methods
We treated four patients using silicone esophageal endoprosthesis as a stent. Each stent had been in place at least for one year. We had to replace the originally inserted stent in two patients annually due to changes of the silicone.
Results
Placement of esophageal silicone stent reestablished swallowing in all patients. All patients were swallowing normally on long-term follow-up. No major complications (bleeding, tracheoesophageal fistula, migration into the stomach) occurred on follow-up.
Conclusions
Our preliminary experience indicates that silicone endoprostheses can be effective in the management of a selected group of patients who have benign esophageal stenoses and in whom repeated dilations have failed. We think that silicone endoprostheses are more suitable in those selected cases comparing with metallic, plastic covered and uncovered stents.
Key words: benign esophageal stenosis, esophageal stenting