Background/Aim
Esophagojejunal anastomotic leakage (EJAL) after total gastrectomy is one of the most frequent life-threatening complications. The rate of EJAL after total gastrectomy is about 2–11% worlwide. The aim of this study was to identify the independent prognostic risk factors that may predict EJAL progression for patients after total gastrectomy.
Materials and methods
This retrospective study analyzed medical records of 175 patients. All these patients had underwent radical gastrectomy due to gastric cancer. The analyzed factors were: age, gender, American Society of Anaesthesiologists (ASA) funtional class, splenectomy, anastomosis technique, operative time, cancer stage, the number of dissected lymph nodes, the number of metastatic lymph nodes, resection margins. White blood cells count, C reactive protein (CRP) value, body temperature, drain output were calculated in the early postoperative period.
Results
The average age of the patients was 63.2 ± 11.5 years. The EJAL rate was found to be 6.3%. The mortality rate among patients who developed EJAL was 9%. Postoperative laboratory and clinical findings significantly related to EJAL were the average temperature of 4 postoperative days >37.2 oC (p = 0.018), postoperative white blood cell count >16.7 x 109/l (p = 0.031), postoperative CRP level >160 mg/l (p = 0.001) and operative time >248 min (p = 0.009), although the binary logistic regression analysis revealed that none of these variables can be used as statisticaly significant predictors for EJAL.
Conclusions
The esofagojejunal anastomotic leakage rate of 6.3% was found among patients undergoing radical gastrectomy due to gastric carcinoma. Mortality rate in case of EJAL increases up to 9%. In our study, we didn’t find any independent predictors for EJAL.
Key words: gastrectomy, esophagojejunal anastomosis leakage, risk factors
Ezofagojejuninės jungties nesandarumo išsivystymo rizikos veiksniai po gastrektomijos
Įvadas
Ezofagojejuninės jungties nesandarumas (EJJN) po gastrektomijos yra viena iš didžiausią grėsmę gyvybei keliančių komplikacijų. Mokslinių tyrimų duomenimis, EJJN dažnis svyruoja nuo 2 iki 11 %. Darbo tikslas – nustatyti rizikos veiksnius,
darančius įtaką ezofagojejuninės jungties nesandarumo vystymuisi po gastrektomijos dėl skrandžio vėžio, ir prognozuoti jų įtaką EJJN išsivystymui.
Ligoniai ir metodai
Retrospektyviai ištirta 175 pacientų medicininė dokumentacija. Tirtiems pacientams 2006–2010 metais atlikta gastrektomija dėl skrandžio vėžio. Analizuoti veiksniai: amžius, lytis, Amerikos anesteziologų asociacijos (ASA) funkcinė klasė, splenektomija, jungties susiuvimo būdas, operacijos trukmė, naviko stadija, operacijos metu pašalintų limfmazgių skaičius, limfmazgių su mestazėmis skaičius, rezekciniai kraštai. Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu vertinta leukocitų kiekis, C reaktyviojo baltymo (CRB) koncentracija kraujyje, pooperacinė temperatūra, sekrecija pro drenus.
Rezultatai
Tirtų pacientų amžiaus vidurkis 63,2±11,5 metų. Vyrų 50,6 %, moterų 49,4 %. EJJN dažnis 6,3 %. Turėjusių EJJN pacientų mirtingumas siekė 9 %. Nustatyti rizikos veiksniai, statistiškai patikimai susiję su EJJN išsivystymu. Jų reikšmės patikslintos
randant ROC kreivės lūžio taškus: 4 parų vidutinė temperatūra 37,15oC (p=0,018), maksimalios leukocitų (11,7x109/l, p=0,031) ir C reaktyviojo baltymo reikšmės (159,95 mg/l, p=0,001), operacijos trukmė 247,5 min (p=0,009). Tačiau binarinė logistinė regresija parodė, kad šie kriterijai negali būti statistiškai patikimi prognoziniai EJJN vystymosi veiksniai.
Išvados
Ezofagojejuninės jungties nesandarumo dažnis po gastrektomijos dėl skrandžio vėžio yra 6,3%, šią komplikaciją turėjusių pacientų mirštamumas – 9%. Savo tyrime neradome prognostiškai reikšmingų rizikos veiksnių.
Reikšminiai žodžiai: gastrektomija, ezofagojejuninės jungties nesandarumas, rizikos veiksniai