Neepisteminis modalumas lietuvių ir anglų mokslo kalboje: kiekybiniai ir kokybiniai vartosenos ypatumai | Nonepistemic modality in English and Lithuanian academic discourse: quantitative and qualitative perspectives

Santrauka

Straipsnyje aptariamas modalinių veiksmažodžių should ir turėti kiekybinis pasiskirstymas humanitarinių ir (bio)medicinos mokslo sričių tekstuose lietuvių ir anglų kalbomis ir šių veiksmažodžių atliekamos funkcijos, kai jie vartojami neepistemine reikšme. Analizei naudojamas Šiuolaikinės amerikiečių anglų kalbos tekstynas (COCA) ir Lietuvių mokslo kalbos tekstynas CorALit. Kiekybinės analizės rezultatai rodo, kad turėti yra vienodai dažnas abiejose mokslo srityse, jose taip pat vyrauja teigiamos turėti formos. Humanitarinių mokslų tekstuose posesyvinis ir modalinis turėti pasiskirsto maždaug tolygiai, biomedicinos mokslų diskurse dažnesnė posesyvinė turėti vartosena. Abiejose mokslo srityse dažniausiai vartojama turėti forma yra trečiojo asmens. Anglakalbių autorių mokslo kalboje should dažniau renkasi medicinos srities mokslininkai, nei humanitarai. Analizuojamų veiksmažodžių dažnio palyginimas su must ir privalėti kiekybine vartosena rodo, kad must vartojamas beveik vienodai dažnai kaip ir should humanitarų tekstuose, tačiau ženkliai rečiau medicinos srities tekstuose, kur dominuoja should. Tai gali būti siejama su dažna rekomendacine should atliekama funkcija medikų moksliniame diskurse. Lietuvių mokslo kalboje privalėti yra beveik nevartojamas. Kokybinė neepisteminių should ir turėti vartosenos atvejų analizė atskleidė keturis should ir turėti funkcinius tipus: abu veiksmažodžiai gali būti panaudojami reikšti moralinį į(si)-pareigojimą, teikti rekomendacijas, duoti instrukcijas, ir organizuoti diskursą.