Santrauka
Adutiškio apylinkės (Švenčionių r., Lietuva) ir Kamojų apylinkės (Pastovių r., Baltarusija) straipsnyje tyrinėjamos kaip vientisas arealas, iki pat XX a. paskutiniojo dešimtmečio gyvenęs intensyvios lietuvių ir baltarusių dvikalbystės sąlygomis. Remiantis Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyvo medžiaga ir autorės sukauptais įrašais kartografuojama dabartinė periferinės Kamojų šnektos riba ir analizuojama, kaip šioje teritorijoje aktyvios dvikalbystės fone formuojasi individo kalbinė tapatybė. Medžiaga rinkta iš vyresnio amžiaus informantų (g. 1925–1940 m.), kurie patyrė lenkinimą, rusinimą ir pastarųjų dešimtmečių lietuvių kalbos dominavimą. Didžiausias dėmesys skiriamas kalbinės tapatybės formavimuisi XX a. II-oje pusėje, analizuojama šeimos, mokyklos, bažnyčios, kaimo bendruomenės ir administracinės valdžios įtaka.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai