Leksinių samplaikų vartojimas mokinių kalboje: kontrastinis lietuvių ir gimtakalbių anglų kalbos vartotojų kalbos tyrimas

Santrauka

Leksinių samplaikų arba pasikartojančių žodžių sekų tyrimai anglų lingvistikoje atvėrė naujų tyrimo krypčių anglų kaip svetimosios kalbos studijoms. Tekstynų tyrinėjimai parodė, jog autentiškoje anglų kalboje itin dažnai pasitaiko pasikartojančių žodžių sekų, kurios produkuojant kalbą atkuriamos kaip nedalomi vienetai. Todėl tikėtina, jog kintant kalbos vartotojų pasiekimams tokių sekų kiekis ir pobūdis jų kalboje taip pat gali kisti. Straipsnyje pristatomas kontrastinis mokinių kalbos (angl. learner language) tekstynų tyrimas, analizuojantis leksinių samplaikų vartojimą skirtingų pasiekimo lygių mokinių kalboje. Keliama hipotezė, kad samplaikų vartojimo skirtumai gali lemti kokybinius įvairių lygių mokinių kalbos skirtumus. Tyrimo duomenys rinkti iš trijų tekstynų, kurių du (AFK1 ir LICLE tekstynai) reprezentuoja lietuvių gimtosios kalbos mokinių rašytinę anglų kalbą, o trečiasis (LOCNESS) – gimtakalbių anglų kalbos mokinių kalbą. Tyrimo rezultatai parodė, jog tekstynai skiriasi tiek pagal juose nustatytų samplaikų kiekį, tiek pagal vyraujančius struktūrinius ir funkcinius samplaikų tipus, apibrėžiamus pagal Biber ir kt. (2004) ir Biber (2006) taksonomijas. Žemesnio pasiekimų lygio mokiniai vartoja gerokai daugiau samplaikų, o tai rodo, jog jų kalboje yra daugiau pasikartojančios leksikos negu gimtakalbių mokinių kalboje, kuri laikytina leksiškai turtingesne. Be to, pagal struktūrinius ir funkcinius samplaikų tipus lietuvių mokinių kalba turi daugiau sakytinės anglų kalbos bruožų negu gimtakalbių mokinių kalba.