Straipsnyje aprašomi vienos rusų tarmės, izoliuotos nuo rusų kalbos teritorijos 300 metų, beasmenių sakinių tipai. Klasifikacijos pamatu paimta beasmenio sakinio svarbiausiojo nario struktūra. Kai nustatomos kurios nors konstrukcijos išlikimo tarmėje priežastys, ji gretinama su senosios rusų kalbos, su kitų slavų kalbų ir lietuvių kalbos, kartu ir su dabartinės rusų literatūrinės kalbos ir kitų rusų kalbos tarmių atitikmenimis.
Beasmenių sakinių aprašyme išskiriama keletas sintaksinių ypatybių.
1. Atskiros ypatybės, būdingos tik tai tarmei, nesutinkamos kitose rusų kalbos tarmėse.
2. Sakinių tipai, būdingi daliai rusų kalbos tarmių (dažniausiai šiaurės vakarų), o taip pat baltarusių, lenkų ir lietuvių kalboms. Tiriamosios tarmės sintaksinės bendrybės su lietuvių kalba rodo baltų ir slavų kalbų gramatinės sandaros giminiškumą.
3. Dažnos ir plačiai vartojamos ypatybės, tarpinės tarp šnekamosios ir literatūrinės kalbos formos, o taip pat retos archaiškos, daugiausia tik senų tarmės atstovų kalboje sutinkamos ypatybės.
4. Gretimų tarmei kalbų – lietuvių, baltarusių, lenkų – įtaka tarmės sintaksei yra nežymi. Tai rodo sintaksės atsparumą kaimynų kalbų įtakoms ir apsprendžia jos archaiškumą.