Straipsnyje analizuojama kūrybiškumo ugdant konceptas, turinys ir perspektyvos, remiantis kelių filosofų: Bergsono, Dewey, Nietzsches, Deleuze’o įžvalgomis. Siekiama parodyti, kaip skirtingai ir kartu laikantis panašių prielaidų suprantama kūrybiškumo fenomeno kiltis ir jo realizavimo asmens lygiu galimybės. Atskleidžiama, kokia yra nesąmoningo instinkto ir, atvirkščiai, – racionalaus intelekto vieta plėtojant kūrybiškumą, kaip jie susiję su estetine intuicija. Tyrėjų įžvalgos aptariamos nūdienos tiražavimo epochos sąlygomis, kai kiekvienas naujas konceptas ir jo vertingas turinys paverčiamas tuščiu, bet gerai parduodamu ženklu (Joas). Remiantis kritinės pedagogikos teoretikais (Freire, McLaren, Giroux) atskleidžiama, kad ugdant kūrybiškumą šalia estetinio ir intuityvaus matmens labai svarbus yra kritiškumas, kuris leidžia atskirti tai, kas natūralu, nuo to, kas tiražuojama, ir nepaversti ugdomo asmens tuščių ženklų įgijimo mašina.