Privačių veikėjų poveikis mokytojams rengti Švedijoje. Švietimo politikos mobilumo tinklo etnografijos tyrimas
Švietimo politikos tinklai sudaro tokią švietimo sistemos valdymo formą, į kurią įtraukti ir kartu veikia tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus dalyviai. Švietimo politikos kūrimas pasitelkiant švietimo politikos tinklus sudarė sąlygas tokiam švietimo politikos procesui, kuris tampa vis labiau išskirstytas ir akivaizdžiai nematomas. Daug švietimo srityje dirbančių verslo įmonių yra integrali šių švietimo politikos procesų dalis. Jos parduoda švietimo politikos idėjas mokykloms ir universitetams bei veikia kaip patarėjai, vertintojai, paslaugų teikėjai ir tyrėjai arba konsultantai tokiomis sąlygomis, kai švietimo praktika vis labiau įgyja prekinį pobūdį (Ball, 2009; Burch, 2006; DiMartino & Scott, 2013).
Šiame straipsnyje nagrinėjamas vienas iš specifinės privačios švietimo ir mokymo konsultantų agentūros veiklos ir santykių pjūvių; ta veikla ir santykiai yra susiję su specifine problema, pastaruoju metu keliančia daug diskusijų Švedijoje. Ši problema – žema motyvacija įgyti mokytojo profesiją, o šios problemos priežastimis dažniausiai laikomi debatai viešojoje žiniasklaidos erdvėje apie žemą mokytojo profesijos statusą.
Tyrimo tikslas – remiantis šio specifinio atvejo analize parodyti, kaip švietimo sektoriaus privatizacija vyksta per švietimo srityje veikiančių verslo įmonių veiklą ir jų įtraukimą į įvairių institucijų ir viešųjų organizacijų veiklą.
Tyrimo metodologinis dizainas – tinklo etnografija. Šis metodas gali būti pritaikomas tiriant, kaip mūsų dienomis organizacijos ir asociacijos dirba paveiktos globalizacijos ir įvairios visuomenės veiklos skaitmeninimo procesų (Ball, 2012; Howard, 2002).
Šiame straipsnyje parodome, kad švietimo politikos tinklai ir gali, ir iš tiesų turi poveikį švietimo politikos rezultatams. Tai vyksta per procesą, kurio metu Švedijos mokytojų rengimo politika virsta preke, ir tai turi padarinių tiek mokytojo vaidmeniui, tiek nacionalinei švietimo sistemai. Privatūs paslaugų teikėjai (tokie kaip antai „Ed-Tech“ konsultacijų įmonė) tapo įprastu būdu suprekinti švietimo sistemą. Tai reiškia, kad identifikuoti tinklai turi būti suprantami kaip plėšrūs ir pelnyjantys iš esamų problemų, kurių radosi dėl kitų priežasčių ir kurios egzistavo kitose sistemose. Todėl šiuo požiūriu jų ryšys su švietimu, kuriam jie teigia duodantys naudos, yra aiškiai parazitinis, bet ne labdaringas.