Straipsnyje nagrinėjama propagandos įtaka politinio lauko raidai ir arenos dinamikai. Aiškinamas komunikacinio proto ir socialinės politinės kritikos netapatumas. Turima omenyje, kad komunikacinio veiksmo ir komunikacinio proto sampratos tinka ir propagandos paveikiamoms grupėms apibūdinti, ir autonominių propagandos subjektų savaiminei veiklai aiškinti. Straipsnyje epistemologiniais tikslais komunikacinio veiksmo samprata susiaurinama iki pranešimų perdavimo ir interpretavimo. Straipsnyje komunikacijos teorijos sąvokos yra atskiriamos nuo kitų idėjų: pasaulio ir gyvenimo patirčių. Pasaulio įvykiai daro ne mažesnę įtaką svarbiausiems žmogaus egzistencijos veiksniams: draugystei, solidarumui, ištikimybei ir kt. Teigiama, kad nėra pakankamų prielaidų šias patirtis versti į komunikacijos sąvokų kalbą. Socialinė ir politinė kritika gali remtis ontologine analize ir susijusia dialektika ir tuo kritikuoti propagandos taikymą komunikacijos veiksmuose. Straipsnyje naudojami Louis A. Blanqui ir blankizmo pavyzdžiai siekiant paaiškinti organizuotų informacinių grupių gynybos ir puolimo veiksmus. Propaganda ir jai pavaldus mokslas siekia pašalinti įvairiausius nesupratimus, skirtybes ir kuria vieno pasakojimo tikrovę, vykdo reductio ad primitiva. Straipsnyje pateikiami atsi-pasakojimų pavyzdžiai, kurie plėtoja politinius mitus ir istorines legendas. Straipsnyje įvairovės principas yra aiškinamas kaip racionali, moksliška nesupratimo plėtra. Tuo tikslu naudojami Theodoro Adorno negatyviosios dialektikos elementai ir Paulo Feyerabendo metodologinio anarchizmo teiginiai. Informacinio karo metu komunikacinio proto ir politinio lauko plėtrai ir kismui didelę įtaką daro ne tik struktūrinis įtikinėjimas, bet įvairiausios pilietinės informacinės grupės bei pilietinis informacinis karas. Šiandieninis struktūrinis ir pilietinis informacinis karas yra giliai susijęs su „feikų1“ gamyba, politinių mitų ir farso produkavimu, lygiai kaip ir su jų kritika ir demaskavimu. Kita vertus, nestruktūruotas informacinių, karinių ir pilietinių grupių aktyvumas lemia politinio lauko ir arenos dinamiškumą nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu lygiu. Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama Maidano evoliucijai, Krymo okupacijai ir aneksijai bei Rusijos-Ukrainos karui Luhansko ir Donecko srityse Ukrainoje.