Publikacijų komentarai. Ar tikrai tai yra grįžtamasis ryšys redakcijai: žurnalistų požiūriai ir patirtys
Interneto, o ypač naujienų portalų komentarai sukuria naują problemą – teoriškai jie turėtų užtikrinti žodžio laisvę ir pagerinti naujienų dienraščių (interneto portalų) redakcijų darbą. Grįžtamasis ryšys visuomenės informavimo priemonėms padeda geriau suprasti skaitytojus, jų poreikius. Grįžtamojo ryšio esmė žurnalistui – gauti papildomos informacijos, kad galėtų pagilinti sukurto žurnalistinio darbo temą, ieškotų naujų tirto objekto aspektų, operatyviai reaguotų į naują, aktualią informaciją, gautą iš auditorijos. Tokia praktika ( o būtent tokį principą ir deklaruoja nemažai vakarietiškų žiniasklaidos priemonių) galėtų prisidėti prie žurnalistikos kokybės ir žiniasklaidos priemonės atskaitingumo auditorijai.
Deja, praktiškai prie naujienų dienraščių publikacijų pasirodantys skaitytojų įrašai vis dažniau skatina nepakantumą kitokiai nuomonei ir patyčias, demonstruoja nepagarbą asmeniui. Vartotojų kuriami metaduomenys – internete skelbiami komentarai ir vertinimai – tai vienas iš pagrindinių rodiklių, atskleidžiančių nuolat augantį vartotojų susidomėjimą internetu ir tik patvirtina interneto kaip fenomeno sėkmę.
Virtuali interneto erdvė suteikia žmonėms laisvę anonimiškai reikšti nuomonę. Tai suprasdami interneto vartotojai naudojasi šia laisve, tačiau jų išreiškiamą nuomonę ne visuomet galima laikyti diskusija. Dažnai tai yra neigiamų jausmų, stereotipų ir prieštarų protrūkis. Web 2.0 technologijos internetą pavertė viešąja erdve. Kai interneto vartotojui buvo suteikta galimybė pačiam kurti turinį, į šią plotmę persikėlė dalis socialinio gyvenimo.
Iškyla klausimas – ar padoru ir teisėta viešojoje erdvėje komentarų forma lieti pagiežą ir rodyti savo nepakantumą kitam asmeniui ar asmenų grupėms. Nors teisinė ir etinė žiniasklaidos priemonių atsakomybė už komentarus šiuo metu jau turi apibrėžtis, tačiau dažnai žiniasklaidos priemonių vadovai mano, kad didesnio kiekio (o ne kokybės!) komentarų interneto erdvėje palaikymas, orientuotas tik į verslo rezultatą, gali likti nepastebėtas. Tai aiškinama ir tuo, kad redakcijos negali užsiimti skaitytojų komentarų cenzūra. Šitoks požiūris (kad žurnalisto publikacija sulauktų kuo daugiau komentarų) turi ir tiesioginę neigiamą įtaką publikacijų autoriams. Kartais jie patys yra įžeidinėjami, žeminami jų tekstų komentatorių, tačiau nedrįsta naikinti tų komentarų, nes mano, kad tai gali būti suprasta kaip tam tikra savicenzūra.