Politiniai ir ideologiniai terminai jau šimtmečius plačiai vartojami kalbose, tačiau jų denotacinė ir konotacinė reikšmė kinta, atspindėdama besikeičiančias ideologines tendencijas. Ideologija tampa šių leksemų reikšmės dalimi. Ji taip pat sudedama į mentalines struktūras, kurios, savaime suprantama, gali skirtis skirtingose ideologinėse grupėse. Tekstuose galima įžvelgti platų neapibrėžtumą ir dviprasmiškumą: žmonės skirtingai supranta ir priskiria skirtingas politinių terminų reikšmes, remdamiesi savo patirtimi, politinėmis preferencijomis ir kintančiu pagrindinės žiniasklaidos poveikiu. Straipsnyje nagrinėjama terminų liberal ir liberalism semantika, analizuojant jų bendrinio pasikartojimo modelius keturių kalbų (anglų, vokiečių, rusų ir latvių) tekstynuose. Terminų pasikartojimo šių kalbų tekstynuose analizė atskleidžia, kad nors terminų liberal ir liberalism semantika skirtingose kalbose turi esminių panašumų, kiekviena kalba šiems terminams suteikia unikalių kultūrinių ir istorinių konotacijų. Ši informacija kontrastuoja su terminų žodyno lemomis, kurios, atrodo, dažniausiai atspindi senąsias reikšmes. Nors žodyno apibrėžtys suteikia pagrindinį supratimą, pasikartojančios vartosenos dėsningumai kalbose suteikia gilesnių įžvalgų apie tai, kaip šie terminai suvokiami ir interpretuojami skirtingose visuomenėse. Tai savo ruožtu daro įtaką galimoms jų vertimo strategijoms.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.