Šiame straipsnyje naujai interpretuojamas Mykhailo Kotsiubynskio romanas „Užmirštų protėvių šešėliai“, siekiant pakeisti tradicinį požiūrį į romaną kaip į huculų „Romeo ir Džuljetos“ istoriją, kurios centre – šeimyninė nesantaika. Taikant Carlo Jungo archetipų teoriją, nagrinėjama, kaip pasakojime atsiskleidžia gilesnės psichologinės temos, apibūdinamos Jungo šešėlio, animos (moteriškosios sielos), išminčiaus ir pakeistinio (laumiuko) archetipais. Analizė atskleidžia, kad tikroji romano esmė glūdi protagonisto kovoje su savo tamsiąja prigimtimi, neišsipildžiusiu atpirkimu ir simboliniu moteriškojo prado dvilypumu. Autorius susitelkia į universaliąsias tapatybės, asmenybės skilimo ir žmogaus psichikos problemas. Autorės nagrinėja pagonybės ir krikščionybės elementų persiklojimą romane taikydamos archetipų teoriją, parodydamos, kaip šie elementai formuoja protagonisto charakterį ir likimą.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.