Distopijos naujakalbė Davido Mitchello romano „Debesų atlasas“ vertime: leksinis ir morfologinis lygmuo
Straipsnyje aptariamos Davido Mitchello distopijos „Debesų atlasas“ (vertė Laimantas Jonušys) vertimo naujakalbės leksinės ir morfologinės ypatybės. Tyrimo medžiaga rinkta iš skyriaus „Teliūskas perkėla i visa paskum“ fragmento (p. 279–308) ir atitinkamos originalo skyriaus dalies (p. 213–236). Naujakalbės ypatybės vertime perteikiamos leksiniais ir semantiniais neologizmais, okaziniais, potenciniais dariniais bei tipiškais ar netipiškais darybiniais variantais. Savaip funkcionuoja ir pažodiškai verstinė bei pasyviojo leksikos klodo raiška. Tyrimas atskleidė, kad daryba pagal analogiją, atpažįstamas specifikuojančių leksinių ir morfologinių vienetų variantiškumas esamiems bendrinės kalbos žodžiams padeda įtikinamai atskleisti distopijos meninę idėją, natūraliai perteikti originalo naujakalbės ypatumus, postapokaliptinį įspūdį.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.