Šio straipsnio tikslas – ištirti draminių tekstų vertimo ir ideologijos santykį šiuolaikiniame Turkijos teatre. Išryškinus skirtumus tarp valstybinių bei miestų savivaldybių teatrų ir nepriklausomų (privačių, alternatyvių) teatrų, dėmesys sutelkiamas į nepriklausomų (privačių, alternatyvių) teatrų vertimo veiklą pirmuoju 2000-ųjų metų dešimtmečiu. Daugiausiai šiame straipsnyje gilinamasi į tai, kaip su šiais teatrais dirbę aktoriai-vertėjai ir režisieriai-vertėjai tapo svarbiais kultūros veikėjais ir metė iššūkį teatrų status quo, pasirinkdami versti provokuojančio turinio pjeses arba iš naujo versti (perversti) pjeses, kurios buvo paveiktos (savi)cenzūros. Autoriai taip pat kvestionuoja bendrą Turkijos kontekste susiformavusią nuostatą, kad klasikinės pjesės iš naujo verstos (perverstos) į turkų kalbą tik dėl būtinybės sekti ir atspindėti šiuolaikinius kalbos pokyčius.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.