Straipsnyje, pasitelkiant du kelionių literatūros tekstus – Ahmed’o Ibn Fadlan’o knygą apie jo kelionę su misija į Rusiją Resala (922) bei Bayard’o Taylor’o kelionių po arabų šalis užrašus Travels in Arabia (1889), – gilinamasi į tai, kaip kelionių literatūros žanras funkcionuoja kaip tam tikras kultūros vertimas siekiant tą kultūrą geriau suprasti ir pristatyti skaitytojams. Keliamas tikslas išsiaiškinti, kaip kultūrinį vertimą kelionių literatūroje veikia ideologija ir kaip dėl šio poveikio pristatomoji kultūra sukitinama. Pirma tekstai atidžiai skaitomi siekiant išskirti pagrindines atsikartojančias temas: religiją, seksą, tradicijas ir kitas. Analizuojant šių temų raišką, išrenkami netikslaus kultūrinio vertimo, ideologijos raiškos ir sukitinimo pavyzdžiai. Tiriama, kokį sukitinamąjį poveikį turi įvardžių, daiktavardžių ir būdvardžių vartosena. Tyrimas rodo, kad abiejuose tekstuose klaidingą kultūrinį vertimą kai kuriais atvejais lemia autorių ideologija – toks vertimas įtvirtina pristatomos kultūros kaip „Kito“ kultūros įvaizdį. Šie analizuojami kelionių literatūros pavyzdžiai labiau atskleidžia pačių autorių bei jų kilmės kultūrų, o ne skaitytojams pristatomų kultūrų nuostatas ir pažiūras.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.