Straipsnyje pristatomas lietuvių gestų kalbos (LGK) vertėjų darbo 2020 m. pavasarį, kai buvo verčiamos tiesioginės spaudos konferencijos dėl COVID-19 pandemijos, tyrimas. Prasidėjus pandemijai LGK vertėjai, kaip ir daugelis kitų valstybių GK vertėjų, susidūrė su nauja vertimo tiesioginiame eteryje forma − vertimu ekstremaliomis sąlygomis. Be kasdienių televizijos žinių, kurių vertimas LGK vertėjams per ilgus metus tapo kasdienybe ir gali būti laikomas vertimu įprastomis sąlygomis, per pandemiją šios srities specialistams netikėtai teko versti tiesioginius politikų ir ekspertų pranešimus, susijusius su besikeičiančia COVID-19 situacija − tai buvo didžiulis iššūkis. Iki to laiko nė vienam iš jų nebuvo tekę versti panašiomis sąlygomis − įtampos ir nežinomybės aplinkoje ir be specialaus pasirengimo dirbti ekstremaliomis sąlygomis. Tyrime remtasi Naujosios Zelandijos mokslininkės R. L. McKee (2014) GK vertimo ekstremaliomis sąlygomis tyrimo metodika, pagal kurią išskirti išoriniai, lingvistiniai, paralingvistiniai ir tarpasmeniniai veiksniai, ir giluminiu interviu su visais 9 LGK vertėjais, vertusiais spaudos konferencijas dėl COVID-19 pandemijos. Nagrinėjama, kaip minimi veiksniai atsispindėjo LGK vertėjų darbe.