Straipsnyje apžvelgiami Korektiškos kalbos gairių Europos Parlamento vidaus ir išorės komunikacijai rengimo lietuvių kalba atspirties taškai ir problemos. Vartotinos ir vengtinos sąvokos, kurios šiose gairėse klasifikuojamos į tris grupes, susijusias su negalia, LGBTQ+ bei rase, tautybe ir religija, aptariamos ne tik vartojimo tendencijų, taisyklingos kalbos reikalavimų ir kitų kalbų įtakos, bet ir žmogaus teisių kontekste. Straipsnyje laikomasi nuostatos, kad korektiška kalba yra būtinybė komunikuojant su asmenimis, priklausančiais pažeidžiamoms visuomenės grupėms, kurias iki šiol gaubia prietarai, baimės ir stereotipai. Viena vertus, akcentuojama politinio korektiškumo, kaip asmeninės laikysenos, svarba. Kita vertus, remiantis konkrečiais pavyzdžiais brėžiamos jo ribos, kurias neretai lemia ne kas kitas, kaip pati kalbos sistema.