Straipsnyje aptariamos amerikiečių rašytojo Arto Spiegelmano grafinio romano „Maus“ vertimo į lietuvių kalbą multimodalumo problemos, didžiausią dėmesį skiriant tam, kaip vertimo tekste interpretuojamos ir perteikiamos teksto kaip vaizdo grafinės ypatybės, kurios multimodalumo aplinkoje kartu su verbaliniais ir kitais, neverbaliniais, elementais kuria naratyvo reikšmę. Pateikus multimodalumo vertimo teorijoje apžvalgą ir bendruosius komiksų vertimo bruožus aptariama, kaip grafiniai teksto pakeitimai prisideda prie reikšmės nuokrypių, įvertinamas tokių nuokrypių reikšmingumas perteikiant prasmę vertimo tekste.