[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje nagrinėjama dialekto vertimo problematika. Atvejo analizei pasirinktas pasaulio vaikų literatūros aukso fondui priskiriamos Frances Hodgson Burnett knygos „Paslaptingas sodas“ vertimas į lietuvių kalbą. Aiškinamasi, ar vertėjas perteikė originalo tekste vartojamą tarmišką šneką (dialektą) ir kokias jos vertimo strategijas rinkosi. Taip pat ieškoma atsakymo į klausimą, ar jam pavyko perteikti šiame kūrinyje dialekto atliekamas stilistines ir pragmatines funkcijas. Analizė grindžiama dialekto žymiklių (fonetinių, leksinių, morfologinių, sintaksinių) perteikimo strategijomis (pagal Leszek Berezowski, 1997). Nustatyta, kad vertėjas panaudojo mažiau dialekto žymiklių, negu jų yra knygos originale, nes dažniausiai vartojama dialekto vertimo strategija buvo jo neutralizacija. Verčiant vaikų literatūrą tokia strategija pasiteisina, nes vaikams aktualus pats pasakojimas, jo istorija, o ne kalbos ar kultūrinės realijos, kurių jie dažnai nesupranta. Vis dėlto tais atvejais, kai dialekto vartojimas aktualus pasakojimo raidai, atlieka tam tikras stilistines ar pragmatines funkcijas, vertėjas rinkosi leksikalizacijos ir vertimo šnekamąja kalba strategijas. Tokiu būdu jam pavyko perteikti kūrinio stilistiką, išlaikyti jo rišlumą ir išsaugoti tarmiškai kalbai priskirtas funkcijas tekste.